Vilnius kovų audrose
TV laidų ciklas
Projekto tikslai:
Supažindinti visuomenę su kovų dėl Vilniaus miesto istorija bei skatinti visuomenės domėjimąsi Laisvės kovomis ir nusiteikimą ginti tas vertybes, kurias gynė visų laikų Laisvės kovotojai.
Projekto uždaviniai:
Supažindinti visuomenę su kovų dėl Vilniaus miesto istorija bei skatinti visuomenės domėjimąsi Laisvės kovomis ir nusiteikimą ginti tas vertybes, kurias gynė visų laikų Laisvės kovotojai.
Projekto uždaviniai:
- pateikti visuomenei informaciją apie XVII-XX a. istorinius atvejus Vilniaus mieste;
- sudominti visuomenę, o ypatingai jos jaunąją dalį, Vilniaus ir Lietuvos istorija;
- skatinti patriotizmą ir pasididžiavimą savo istorija.
Projekto pristatymas, aktualumas, poreikis:
Jei paklaustume bet kurio Lietuvos piliečio, ką jis žino apie mūsų kovų dėl laisvės istoriją, geriausiu atveju išgirstume apie pokario partizanus ir galbūt Nepriklausomybės karą 1918-1920 metais. Deja, apie senesniais laikais, XVII-XVIII a. vykusias kovas, mažai kas paminėtų „Tvaną“ ar T. Kosciuškos vadovaujamą sukilimą, kai vyko sunkios, pasiaukojamos kovos dėl mūsų sostinės. Neabejotinai, retas miesto gyventojas lankėsi ir Panerių mūšio vietoje.
Ši TV laida siūlo pasidairyti po sostinę Vilnių, pasivaikščioti po jos istorines vietas, pastebėti vis dar matomus kovų pėdsakus ant senųjų pastatų ar išlikusius sukilėlių apkasus ant Trijų kryžių kalno.
Pasitelkiant istorinę rekonstrukciją ir istorikus, senosios karybos ekspertus, bus siekiama supažindinti su jau primirštais istoriniais atvejais, kovų dėl Vilniaus epizodais, patyrinėti sostinės senamiestį, atrasti vietas, į kurias neužsuka skubantis praeivis ar turistas.
Jei paklaustume bet kurio Lietuvos piliečio, ką jis žino apie mūsų kovų dėl laisvės istoriją, geriausiu atveju išgirstume apie pokario partizanus ir galbūt Nepriklausomybės karą 1918-1920 metais. Deja, apie senesniais laikais, XVII-XVIII a. vykusias kovas, mažai kas paminėtų „Tvaną“ ar T. Kosciuškos vadovaujamą sukilimą, kai vyko sunkios, pasiaukojamos kovos dėl mūsų sostinės. Neabejotinai, retas miesto gyventojas lankėsi ir Panerių mūšio vietoje.
Ši TV laida siūlo pasidairyti po sostinę Vilnių, pasivaikščioti po jos istorines vietas, pastebėti vis dar matomus kovų pėdsakus ant senųjų pastatų ar išlikusius sukilėlių apkasus ant Trijų kryžių kalno.
Pasitelkiant istorinę rekonstrukciją ir istorikus, senosios karybos ekspertus, bus siekiama supažindinti su jau primirštais istoriniais atvejais, kovų dėl Vilniaus epizodais, patyrinėti sostinės senamiestį, atrasti vietas, į kurias neužsuka skubantis praeivis ar turistas.
Sutrumpintas projekto aprašymas
Projekto sumanymas – aplankyti įvairių laikotarpių (apimant laikotarpį nuo XVIII iki XX amžiaus) kovų dėl Vilniaus vietas, pateikti informaciją, kuri sudomintų žiūrovą, paskatintų jį atidžiau patyrinėti senąjį Vilnių, supažindinti su tose vietose atliktais tyrimais ir tuo, ką tie tyrimai atskleidė.
Kiekvienos temos / laidos struktūra ir siužetas susidėtų iš vieno ar kelių pašnekovų pasakojimo, nuvykus į istorines Vilniaus vietas. Pasakojimas susidarytų iš istorinio įvykio konteksto pristatymo, įvykio dalyvių paminėjimo, paties įvykio apžvalgos, pasitelkiant vietovę. Bus lankomasi įvairiose Vilniaus vietose, kur vyko vienas ar kitas kovų dėl sostinės epizodas, žiūrovui parodytos kovų vietos su išlikusiomis žymėmis, aplankyti muziejų fondai ir ekspozicijos, supažindinant su išlikusiais artefaktais.
Laidos vedėjas vystys diskusiją su pašnekovais, stengiantis atskleisti kuo daugiau kovų dėl Vilniaus detalių, kartais dideliame istorinio atvejo paveiksle išskiriant mažas ir gal mažiau reikšmingas detales, kurios gali būti įdomios ir svarbios žiūrovui: naudota ginkluotė? Taktikos elementai? Koks istorinių ginklų efektyvumas, poveikis? Su kokiais iššūkiais susidurdavo kariai, nuo generolo iki eilinio?
Kiekvienos temos / laidos struktūra ir siužetas susidėtų iš vieno ar kelių pašnekovų pasakojimo, nuvykus į istorines Vilniaus vietas. Pasakojimas susidarytų iš istorinio įvykio konteksto pristatymo, įvykio dalyvių paminėjimo, paties įvykio apžvalgos, pasitelkiant vietovę. Bus lankomasi įvairiose Vilniaus vietose, kur vyko vienas ar kitas kovų dėl sostinės epizodas, žiūrovui parodytos kovų vietos su išlikusiomis žymėmis, aplankyti muziejų fondai ir ekspozicijos, supažindinant su išlikusiais artefaktais.
Laidos vedėjas vystys diskusiją su pašnekovais, stengiantis atskleisti kuo daugiau kovų dėl Vilniaus detalių, kartais dideliame istorinio atvejo paveiksle išskiriant mažas ir gal mažiau reikšmingas detales, kurios gali būti įdomios ir svarbios žiūrovui: naudota ginkluotė? Taktikos elementai? Koks istorinių ginklų efektyvumas, poveikis? Su kokiais iššūkiais susidurdavo kariai, nuo generolo iki eilinio?
Projekto poveikis
1. Projektu tikimasi visuomenę paskatinti:
- domėtis kovų dėl Vilniaus istorija;
- lankytis istorinėse Vilniaus vietose;
- didžiuotis savo istorine praeitimi;
- aktyviai dalyvauti ekskursijose ir žygiuose.
PROGRAMŲ TEMŲ SĄRAŠAS
1655 - 1656 m. „Tvanas“
1654 m. rugpjūčio 12 d. ties Šklovu Jonušas Radvila su 8000 karių pasitiko 80 000 rusų kariuomenę, kuriai vadovavo kunigaikštis Aleksejus Trubeckojus ir pralaužė priešo gretas. Tačiau tolesnės kovos baigtį nulėmė žymi jėgų persvara. Iš valdovo pastiprinimo sulaukti nepavyko, o kai pagalba atėjo, jau buvo per vėlu. 1655 m. rugpjūčio 8 d. Rusijos caro daliniai įžengė į Vilnių ir pirmąsyk valstybės istorijoje priešas užėmė Lietuvos sostinę. Jonušui Radvilai iš rusų užimto Vilniaus pavyko išgelbėti valstybės iždą ir didįjį antspaudą, t. y. juridinę ir finansinę valstybės galią. Rusams užėmus Vilnių Jonušas Radvila pasitraukė į Kėdainius. Vilnius užimtas maskolių. Kas tuo metu vyksta Vilniaus mieste?
Laida filmuojama istorinėse Vilniaus vietose: prie Katedros, pilies kalno, Valdovų rūmų, bastėjos.
Laida filmuojama istorinėse Vilniaus vietose: prie Katedros, pilies kalno, Valdovų rūmų, bastėjos.
Mūšis dėl Vilniaus 1794 m.
1794 m. Lietuvoje balandžio mėnesį sukilo bajorų vadovaujamos LDK kariuomenės dalys, balandžio 16 d. Šiauliuose paskelbtas kariuomenės sukilimo aktas, sukilėlių vadu paskelbtas Jokūbas Jasinskis. Po savaitės išvaduotas Vilnius, kuriame sudaryta Vilniaus nacionalinė gvardija (iki birželio jai vadovavo Laurynas Stuoka-Gucevičius), balandžio 24 d. Vilniaus rotušėje paskelbtas Lietuvos sukilimo aktas, sudaryta vyriausybė (Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba, LTAT) ir vykdomieji organai (deputacijos)
Kova nebuvo pamiršta ir Vilnių vėl mėginta atkovoti 1831 m. Panerių mūšyje. Kodėl lietuviams nepasisekė įžengti į Vilnių?
Kova nebuvo pamiršta ir Vilnių vėl mėginta atkovoti 1831 m. Panerių mūšyje. Kodėl lietuviams nepasisekė įžengti į Vilnių?
1920 – 1939 m. Kova dėl lietuvybės Vilniaus mieste.
Konstantinas Stašys ir Marcelė Kubiliūtė. Kaip piniginė parama pasiekdavo okupuotą Vilnių? 1939 m. spalio mėnuo. Žygis į Vilnių. „Vilnius mūsų, o mes rusų“. K. Stašys – Vilniaus burmistras. Nepaprasti iššūkiai ir okupacijos nuojauta.
Vilnius kovos prasidėjus nacistinės Vokietijos karui su Sovietų sąjunga
Vilnius patyrė daug kovų ir prasidėjus nacistinės Vokietijos karui su Sovietų sąjunga. Patyrė bombardavimus, gatvių mūšius. Čia vyko aktyvūs sukilėlių veiksmai prasidėjus Birželio sukilimui. Kokia buvo 1941 birželio 23 d. popietė Vilniuje? Kur vyko didžiausios kovos? Kurie pastatai išliko, o kurie ne? Kovų pėdsakai šiandieniniame Vilniuje. Vilniuje vyko intensyvūs gatvių mūšiai ir karo pabaigoje, antrosios okupacijos metu. Pasivaikščiojimas po Vilniaus senamiestį su Juozapu Blažiūnu, tiriant išlikusius 1944 m. karo pėdsakus ant pastatų.
VIENOS PROGRAMOS SCENARIJUS
Projekto sumanytojai, scenarijaus autoriai: Ernestas Kuckailis.
Kuriant laidas bus naudojama originali archyvinė medžiaga.
Laida „Vilnius kovų audrose“
Vienos laidos scenarijaus planas:
Pradžios VINJETĖ
ĮVADAS, temos pristatymas. Laidos vedėjas pristato temą: prasidėjus karui tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų sąjungos karo audros neaplenkė Vilniaus. 1941 m. birželio 23 d. popietę Vilniuje prasidėjo aktyvūs veiksmai prieš atsitraukiančių sovietų dalinių vilkstines, kuriuos vykdė sukilę 29-ojo teritorinio korpuso kariai ir piliečiai. Artėjančioms vokiečių pajėgoms Vilniaus nebereikėjo jėga imti, 24-osios dienos rytą pirmieji daliniai įžengė į taikų Vilnių, kurio gatvėse plevėsavo lietuviškos trispalvės ir patruliavo Lietuvos kariai.1944 m., sovietams grįžtant, Vilniaus išsaugoti nepavyko, daug pastatų buvo sunaikinti, o ant išlikusių ir šiandien dar galima pastebėti vykusių kovų pėdsakus.
Pristatymas apipintas istorinėmis animuotomis fotonuotraukomis, demonstruojant, kaip tuo metu atrodė lietuviai kariai, birželio sukilėliai, įvažiavę į Vilnių vokiečių kariai ir technika. Taip pat, kaip atrodė sovietų sugriautas Vilnius.
- 1 SIUŽETAS. Šv. Jonų g., ties šv. Jonų bažnyčios varpine. Laidos vedėjas kalbina pašnekovą, kuris pasakoja apie čia, 1941 m. birželio 23 d. vykusius mūšius. Užkadrės pasakojamas lėtai veda link Trakų g., kur vyko dideli sukilėlių susirėmimai su atsitraukiančiais sovietų daliniais. Sustojama ties Trakų ir Vokiečių g. sankirta, baigiama pasakojimu apie čia buvusį policijos nuovados pastatą, kuriame buvo įsitvirtinę sukilėliai .
- 2 SIUŽETAS. Ant Trijų kryžių kalno, kur yra išlikę birželio sukilėlių apkasai. Čia tęsiamas pasakojimas apie čia buvusius sukilėlius ir kaip vyko kova.
- 3 SIUŽETAS. Nusileidžiama nuo Trijų kryžių kalno į T. Kosciuškos g. ir čia tęsiamas pasakojimas prie kulkų pradaužomis nusėto pastato fasado, kuriame glaudėsi sovietų kariai. Pasakojimas apie 1941 m. birželio sukilimą baigiamas, apibendrinant išvadomis – aukos, pasekmės, sovietų nuostoliai, nacistinės valdžios požiūris į sukilėlius ir Laikinąją vyriausybę.
- 4 SIUŽETAS. Laidos vedėjas pasitinka ateinantį karo pėdsakų tyrinėtoją Juozapą Blažiūną. Ties KGB pastatu Lukiškių a. Nuo čia pradedama karo pėdsakų apžvalga, pradedant KGB rūmų pamatų Vasario 16 g. pusėje, tada einama prie vis kitų objektų ir filmuojami karo pėdsakai, aptariant, kokia buvo naudojama ginkluotė, kokia kryptimi vyko pajėgų judėjimas, gynyba. Viso filmuojami 4 ar 5 objektai, su ryškiomis kovų žymėmis.
Pabaigos TITRAI
Mūsų komanda
- Ernestas KuckailisProjekto vadovas, laidos scenarijaus autorius ,sumanytojas ir vedėjas
- Artūras JefremovasOperatorius
- Evaldas KondrackisGarso inžinierius ir muzikinio takelio kūrėjas
- Ronaldas RutkauskasMontažo režisierius
- Rita BruževičienėRedaktorė
- Agnė RinkevičiūtėLaidos įvaizdžio formuotojas socialinėj erdvėj
- Eglė Gelažiūtė -PranevičienėProjekto koordinatorius
- Saulius NovikasProdiuseris
Kontaktinė informacija
Saulius Novikas
8 612 76 515
prodiuseris.saulius@gmail.com
8 612 76 515
prodiuseris.saulius@gmail.com
