TV laidų ciklas bus kuriamas kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru.

Pristatymui panaudota Lietuvos nacionalinio kultūros centro pateikta informacija ir LNKC liaudies kūrybos archyve saugoma Sąvado medžiaga.

https://savadas.lnkc.lt/

1. I DALIS. Pintinių juostų pynimo tradicija Aukštaitijoje
2. Pradžios VINJETĖ.
3. ĮŽANGA. Laidos VEDĖJAS laidą pradeda iš Panevėžio kraštotyros muziejaus. Rodydamas ant riešo dėvimą vaikišką pintą apyrankę sako, jog pasipuošė ja ne šiaip sau - tai sąsaja į laidos temą apie pintinių juostų pynimo tradiciją Aukštaitijoje. Kiek ir kaip šių dienų mada susijusi su senąja tradicija? Laidos vedėjas smalsus, sužinoti daugiau jis kviečia ir žiūrovą.
4. 1 SIUŽETAS. Pynimo technika yra seniausias medžiagos gamybos būdas, tad juosta - vienas seniausių lietuvių tradicinių audinių. Archajiška pynimo iš siūlų technika išlikusi iki mūsų dienų pintinėse juostose. Panevėžio Kraštotyros muziejuje eksponuojama gausi šių juostų kolekcija. Laidos vedėjas čia susitinka su muziejininke Lina Viliene, kuri supažindina su išskirtinės tekstilės, labai sena ir archaiška tradicija, apie tradicijos paplitimą Aukštaitijos regione, gyventojų atsiminimus. Pasakojimą iliustruoja gausi pintinių juostų ekspozicija.
5. Laidos vedėjas smalsus: jis liečia, grožisi, vertina gražesnę, „matuojasi“, tyrinėja spalvas ir raštus, stebisi ir žavisi pynėjų kruopštumu. „Ir aš norėčiau išmokti pinti!“ – tarsi netyčia išsprūsta. „Tokia galimybė yra, - šypsosi Lina, - važiuojame pas mūsų audėjas!” Veiksmas persikelia į Upytę.
6. Laidos VEDĖJAS prie Upytės tradicinių amatų centro (Panevėžio rajone) pristato 2 siužetą.
7. 2 SIUŽETAS. Kartu su tautinio kostiumo atgimimu vėl atgimė ir pintinių juostų dėvėjimas. Panevėžio r. Upytės amatų centre laidos vedėją pasitinka susitinka trys audėjų kartos. Linos Vilienės šeimoje juostas pina jos vyras ir dukros, o vyro mama – vyriausia šios tradicijos puoselėtoja Irena Ona Vilienė.
8. Kadaise juostų pynimas buvo išskirtinai moterų, daugiau merginų užsiėmimas, bet šiais laikais pina ir nemažai vyrų, vaikinų. Pinti gali visi, tik reikia žinoti, jog darbas reikalauja kruopštumo, yra gana monotoniškas, bet kūrybiškas ir prilygstantis meditacijai. Laidos vedėjas ryžtasi juostą nusipinti pats: tenka rinktis siūlus ir pynimo techniką, derinti spalva. Kažkas gaunasi lengvai, kažkas – nelabai, bet svarbiausia – procesas, bendrystė. Kartu vedėjas kalbina tradicijos puoselėtojus ir daug sužino.
9. Pintinės juostos - tai svarbi tautinio kostiumo detalė, susijusi ir su kasdienio tradicinio rūbo dėvėsena. Juostos buvo naudotos ne vien praktiniais sumetimais, įvairiose buitinėse situacijose, bet ir dėl grožio, simbolinių prasmių, tikėjimų. Juostos dovanojimas esamiems, būsimiems artimiesiems įvairiausių papročių – vestuvių, krikštynų ir kt. – metu susieja žmones ypatingais ryšiais, o naujagimio apjuosimas ja ar juostos naudojimas laidojant velionį liudija ryšio tarp šiapus ir anapus stiprinimą. Juosta lydėdavo žmogų nuo vaikystės iki mirties.
10. Įgarsinami taip pat ir pamąstymai apie juostose įpintą mūsų tautos istoriją, senojo tikėjimo ir krikščionybės sintezę, apie tradicijos kelią iš kartos į kartą, atgimimą ir pri(si)taikymą šiandienos aplinkoje. Šis amatas tam tikra prasme ir sakralinio pasaulio vaizdavimas, istorinės atminties žymėjimas.
11. Siužeto pabaigoje bendromis jėgomis nupinta juosta dovanojama laidos vedėjui. „Taip pasipuošus reikia į šventę važiuoti!‟ – linksmai taria jis ir kviečia žiūrovą susitikti antroje laidos dalyje – Palangos Jurginėse.
12. II DALIS. Palangos Jurginių tradicija
13. Laidos VEDĖJAS sveikinasi nuo Birutės kalno Palangoje. Jis dėvi šventinį kostiumą ir ryši Upytėje jam dovanotą pintinę aukštaitišką juostą. Apdaras puošnus, vertas progos – juk atvyko į Palangos Jurgines! Po trumpos įžangos neriame į šventinį šurmulį.
14. 1 SIUŽETAS. Vienoje iš kurorto aikščių būriuojasi į šventę iš visos Lietuvos susirinkę dalyviai (folkloro kolektyvai) ir svečiai: vieni dainuoja, muzikuoja, šoka, kiti smagiai šnekučiuojasi – skamba skirtingos tarmės, treti demonstruoja apdarus. Laidos vedėją pasitinka Palangos folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė ir pagrindinė šventės rengėja Zita Baniulaitytė. Pokalbis apie Žemaitijoje gyvavusias Jurgines – pavasario, žalumos, žemdirbių ir arkliaganių šventę, ir apie tai, kad Jurginės šiame Lietuvos kurorte ypatingos - tradicija susijusi su Birutės kalnu, ant jo buvusia pagoniška dangaus šviesulių stebykla, jūra, senoviniais vietos žvejų papročiais ir šventuoju Jurgiu, kuriam priklausė ir audros debesis tvarkyti. 1990 m. atgaivinta šios šventės tradicija šiandien yra tapusi kurorto kultūrinės tapatybės dalimi ir žinoma visoje Lietuvoje.
15. Šventės dalyviai rikiuojasi eisenai ir pajuda Birutės kalno link. Laidos VEDĖJAS irgi jungiasi, kviesdamas susitikti ritualui ant Birutės Kalno.
16. 2 SIUŽETAS. Šventinė procesija, virtusi linksmomis eitynėmis, keliauja į legendomis apipintą Palangos Birutės parką. Skamba gražiausios pavasarinės dainos, sutartinės, įvairių liaudies muzikos instrumentų ulbėjimais, rungtyniaujama su paukščiais, sukami rateliai apie pradedančius žaliuoti parko medžius, o pučiamų ragų garsai sukviečia visus ant kalno.
17. Atliekamus ritualus ir šventinius akcentus komentuoja užkadrinis balsas, kai kur įterpiami gyvi paaiškinimai. Siužete ryški bendrystė žmonių ir skirtingų kartų.
18. 3 SIUŽETAS. Ant Birutės kalno užkuriamas aukuras, suskamba dainos. Sakomas palinkėjimas, metant į aukurą gintaro dulkes. „Turiu palinkėjimą ir aš“, - sako viską stebintis laidos vedėjas, eina prie aukuro ir tampa šventės dalimi, dalijasi įspūdžiu su žiūrovu. Veiksmas ant Birutės kalno baigiasi tradiciškai sudainavus Silvestro Valiūno „Birutės dainą“.
19. 4 SIUŽETAS Procesija nusileidžia nuo Birutės kalno ir patraukia prie jūros. Pasibuvimas ir pasidainavimas. Ėmus temti pajūryje prie Palangos tilto inscenizuojama legenda, kaip šventasis Jurgis nugali slibiną. Užkadrinis balsas ir/ ar laidos vedėjas komentuoja įspūdingos muzikos, raitelių ir slibino ugnies kuriamos misterijos akcentus, galiausiai slibinas uždegamas. Tai masiškiausia šventės dalis, pritraukianti į pajūrį daug smalsuolių. Po jos visi kviečiami į naktišokius.
20. Laidos VEDĖJAS taip pat dalyvauja naktišokiuose. Su žiūrovais atsisveikina anonsuodamas kitos laidos temas.
21. Pabaigos TITRAI