RENKUOSI LAISVĘ
TV laidų ciklas
Projekto paskirtis:
Projektas „Renkuosi laisvę“ skirtas atskleisti kario, kaip laisvės gynėjo, vidinį pasaulį – jo motyvus, moralines dilemas ir pasiaukojimo prasmę. Ciklas siekia ne tik perteikti istorinius įvykius, bet ir parodyti žmogaus pasirinkimo dramą tarp pareigos ir asmeninio gyvenimo. Projektas ugdo pilietiškumą, stiprina istorinę atmintį ir skatina visuomenę suvokti laisvę kaip nuolat ginamą vertybę.
Projekto tikslai:
1.Skatinti visuomenės domėjimąsi Lietuvos laisvės kovų istorija, pristatant iškilių asmenybių, bendruomenių ir judėjimų indėlį į tautos laisvės siekį.
2.Ugdyti istorinę atmintį ir pilietinį sąmoningumą, atskleidžiant kovų už laisvę reikšmę šiuolaikinėje Lietuvoje ir stiprinant pasididžiavimą savo valstybę.
3.Įtraukti jaunąją kartą į laisvės istorijos pažinimą ir interpretavimą, pasitelkiant šiuolaikines medijas bei kūrybines formas, kurios skatintų gyvą dialogą tarp praeities ir dabarties.
Projekto uždavinai:
1. Rengiant laidų ciklą konsultuotis su partizaninio karo laikotarpio tyrėjais, istorikais, psichologais, tiriančiais pasipriešinimo kovas bei vyrų partizanų vaidmenį jose XIX - XX a. viduryje Lietuvoje;
2.Analizuojant vyrų partizanų gyvenimo istorijas, atskleisti pasirinkimo kovai priežastis bei šio pasirinkimo poveikį tolesniam jų bei šeimos narių gyvenimams;
3. Įtraukti vyrų kovotojų šeimos narius, vietos bendruomenes, visuomeninkus;
4. Pasinaudojant šiuolaikinėmis grafikos galimybėmis, Virtualios realybės kūrimo technologijomis- medžiagą pateikti itin patraukliai bei isimintinai.
Projekto pristatymas, aktualumas, poreikis:
„Renkuosi laisvę“
– tai ambicingas televizijos laidų ciklas, paremtas atkuriamosios dokumentikos ir tiriamosios žurnalistikos principais. Ciklo centre – karys kaip reiškinys, kaip žmogus, priimantis egzistencinį sprendimą rizikuoti gyvybe dėl Tėvynės laisvės. Pasitelkus istorinius faktus, archyvinius dokumentus, inscenizacijas, karių liudijimus ir ekspertų komentarus bus atskleista, kas jungia 1863 m. sukilėlius, 1919–1920 m. savanorius, pokario partizanus ir
šiandienos NATO karius.
Kiekviena laida struktūruojama kaip gyvas pasakojimas, kuriame susilieja keli lygmenys: istorinis faktas, asmeninė patirtis, psichologinė motyvacija ir dabarties refleksija. Žiūrovas matys rekonstruotas scenas, aktorių atliekamus vaidmenis, archyvinius šaltinius bei šiuolaikines vizualizacijas. Pasitelkiant psichologų, istorikų, kariuomenės atstovų ir
pačių karių įžvalgas, bus analizuojamos motyvacijos, abejonės, dilemos bei jų pasekmės šeimai, bendruomenei ir valstybei.
Ypatingas dėmesys skiriamas motyvacijos palyginimui: kas jungia skirtingų epochų karius? Ar galima kalbėti apie „kario geną“, perduodamą šeimose ir bendruomenėse? Ar ši patirtis universali, ar unikali Lietuvos istorinei situacijai? Vizualinė kalba bus derinama tarp archyvinių kadrų, inscenizuotų epizodų ir šiuolaikinės kompiuterinės grafikos, kuri padės
atkurti praeities atmosferą ir perteikti ją patraukliai dabarties žiūrovui.
Sutrumpintas projekto aprašymas
„Renkuosi laisvę“ – televizinių laidų ciklas, paremtas atkuriamąja dokumentika. Jis tyrinėja kario portretą skirtingais Lietuvos istorijos tarpsniais – nuo 1863 m. sukilėlių, nepriklausomybės kovų savanorių, partizanų iki šiuolaikinių karių.
Pasitelkiant archyvus, liudijimus, rekonstruotas scenas, psichologų, istorikų ir karių įžvalgas atskleidžiama motyvacija kovoti dėl Tėvynės laisvės bei parodomas kario vaidmuo tautos istorijoje ir valstybės išsaugojime.
Sulaukusio didelio populiarumo ir atgarsio projekto ,,Moters kovotojos paslaptis" tęsinys
Projekto ypatumai
  • Trijų gijų jungtis: 1863 m. sukilimas – pokaris – dabartis.
  • Vaidybinės rekonstrukcijos: atkurtos sukilėlių ir partizanų istorijos.
  • Psichologinis pjūvis: karo psichologų įžvalgos apie vyro-kario pasirinkimą.
  • Gyvas pasakojimas: kalbinami tyrėjai, kariai, kariuomenės atstovai.
PROGRAMŲ TEMŲ SĄRAŠAS
  • „Kodėl aš renkuosi laisvę?“
    • Įvadas į projektą: karys kaip reiškinys – nuo 1863 m. sukilėlių, 1919 m. savanorių, partizanų iki šiuolaikinių karių.
    • Bendra motyvacija: kas jungia skirtingų epochų karius? Ar galime kalbėti apie kario geną? Lietuvos istorija per pasipriešinimo primestai santvarkai prizmę.
    • Psichologų ir karių įžvalgos apie pasirinkimą rizikuoti gyvybe dėl laisvės.
    Istorinės asmenybės:
    1863–1864 m. Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas – sukilimo Lietuvoje vadovai, kovoję už tautų laisvę ir apsisprendimo teisę.
    1919–1920 m. Silvestras Žukauskas – besikuriančios kariuomenės kūrėjas ir vadas, Stasys Butkus – pirmasis Lietuvos savanoris.
    1944–1953 m. Jonas Žemaitis-Vytautas ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas – partizaninio pasipriešinimo simboliai, kovoję už laisvą Lietuvą.
  • „1863 m. sukilėliai: kario pašaukimas“
    • 1863–1864 m. sukilimo dalyviai: kas buvo tie vyrai, kurie metė viską kovai?
    • Dvasininkai kaip kovotojai – pasirinkimas tarp tarnystės ir kovos.
    • Archyvai: sukilimo dokumentai, to meto spauda, dalyvių prisiminimai.
    Minėtinos istorinės asmenybės: Adomas Bitė (vienas iš valstiečių būrių organizatorių, sukilėlių Lietuvos provincijų valdymo skyriaus pirmininkas), Kazimieras Lukošiūnas (vienas valstiečių sukilėlių vadų, savarankiškai veikė Zarasų apskrityje, pergyveno sukilimą), Mykolas Puidokas (Tytuvėnų dvaro ekonomas, vadovavo kavalerijai).
  • „Kryžius ir kardas: dvasininko pasirinkimas“
    • Istorijos apie kunigus, kurie tapo kovotojais.
    • Psichologinis ir dvasinis pasirinkimo svoris.
    Minėtinos istorinės asmenybės: Antanas Mackevičius (vienas sukilėlių vadų, kunigas, palaikęs nepriklausomos Lietuvos idėją, bataliono vadas, Kauno gubernijos vaivada), Antanas Juška (kunigas, tautosakos rinkėjas, kalintas sukilimo metu).
  • „Savos kultūros išsaugojimo kaina“

    • Kultūros žmonės sukilime: mokytojai, kunigai, literatai, jaunimas – kodėl jie rinkosi kovoti.
    • Caro valdžios represijos prieš lietuvišką spaudą, mokyklą, kalbą ir kultūrą.
    • Paralelės su dabartiniais kariais: praradimų patirtis ir atsparumo paieškos ginant savo tapatybę.
    Minėtinos istorinės asmenybės: Jokūbas Geištoras (knygų leidėjas, publicistas, vienas sukilimo organizatorių, rėmė M. Valančiaus blaivybės sąjūdį).
  • „Savanoriai: jaunystės šauksmas“
    • Kas stojo savanoriais į Lietuvos kariuomenę.
    • Patriotizmas, asmeninės istorijos, kasdienybė kare.
    • Sugretinimas su dabartiniais jaunuoliais, pasirenkančiais tarnybą.
    Minėtinos istorinės asmenybės: Kazys Ladyga (karininkas pagal išsilavinimą, aktyvus visuomenės veikėjas, savanoris, pirmųjų dalinių organizatorius, vadovavo Lietuvos kariuomenės žygiui į Vilnių).
  • „Pergalės skonis ir našta“
    • Lemtingos kovos su bolševikais ir bermontininkais.
    • Kario psichologija po pergalės: euforija, traumos, grįžimas į civilį gyvenimą.
    Minėtinos istorinės asmenybės: Antanas Juozapavičius (pirmasis žuvęs karininkas, provizorius pagal specialybę, vadovavo Alytaus kautynėms prieš Raudonąją armiją)
  • „Valstybę kuriantis karys“
    • Kario kaip tautos pamato įvaizdis.
    • Šeimos, visuomenės, valstybės santykis su kariu.
    • Dabartinė kariuomenė kaip valstybės kūrimo tęsinys.
    Minėtinos istorinės asmenybės: Kazys Vaišvila (kariuomenės raštininkas, kovojo su bermontininkais, vėliau dirbo mokytoju, išgyveno iki Atgimimo laikų, sovietinės okupacijos metais laikėsi priešiškos nuostatos sovietų atžvilgiu).
  • „Kodėl jie išėjo?“
    • Pasirinkimas likti miške, o ne trauktis į Vakarus.
    • Inteligentų dalyvavimas partizaniniame kare.
    Minėtinos istorinės asmenybės: Alfonsas Vabalas-Profesorius (vienas pirmųjų Lietuvos radiofono laidų vedėjų, teisės mokslų daktaras, į Lietuvą iš Prancūzijos grįžęs jau ją užėmus sovietams, partizanų spaudos redaktorius, partizanų deklaracijų rengėjas).
  • „Kai kova peržengia sienas“
    • Partizanų kasdienybė, išgyvenimo ir kovos dilemos.
    • Partizanų poreikis žinią apie kovą perduoti Vakarams.
    • Sugretinimai su dabartinių karių tarnybos patirtimi, kai tenka atlikti misijas užsienyje.
    Minėtinos istorinės asmenybės: Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas (studijavo geodeziją, partizanų vadovybės narys, spaudos redaktorius, palaikęs ryšius su Punsko lietuviais, ne kartą vykęs į Lenkiją, Juozo Albino Lukšos bendražygis ir talkininkas).
  • „Amžina kova už laisvę“
    • Partizanų aukos ir jų prasmė.
    • Diskusija su kariuomenės atstovais, psichologais ir filosofais: laisvės samprata tada ir dabar.
    Minėtinos istorinės asmenybės: Leonas Laurinskas-Liūtas (kalėjo lageryje, sovietinės okupacijos metais buvo persekiojamas, pasirašinėjo įvairius žmogaus teisių pažeidimus fiksuojančius pranešimus, pirmasis viešai iškėlė Trispalvę 1988 m. birželio 14 d. mitingo Vilniaus Katedros aikštėje metu, vienas iš 1991 m. sausio Aukščiausiosios Tarybos gynėjų).
VIENOS PROGRAMOS SCENARIJUS
Projekto sumanytojai, scenarijaus autoriai: Ernestas Kuckailis , Greta Paskočiumaitė
Kuriant laidas bus naudojam pastatiminiai vaidybiniai filmavimai atkuriantys skirtingų epochų laikotarpius, gyvenimo ir išgyvenimo akimirkas

Naudojama riginali šiam projektui filmuota medžiaga kovų pasipriešinimo iliustracijom, sukurti papildomi vaidybiniai elementai studijoje bei pasirinktose lokacijose

Renkuosi laisvę (Vienos laidos scenarijus)
RENKUOSI LAISVĘ. 1863 METŲ SUKILĖLIAI: KARIO PAŠAUKIMAS
Laidos vinjetė (30 s)
ĮVADAS.
Lietuvos kario – sukilėlio – partizano genas – kas tai? Ar mes jį turime, o jei taip, kaip tas genas atsirado?
Nuo pat pirmojo mūsų valstybės praradimo XVIII a. pabaigoje kiekviena nauja karta turėjo savo sukilimą, maždaug kas 30 metų: Kosciuškos 1794, vėliau 1831, 1863 metų sukilimai. Lietuviai niekada nesusitaikė su okupacijomis ir nuolatos kovojo dėl savo valstybės. Į kovą įsitraukė visi socialiniai sluoksniai: bajorai, dvarininkai, valstiečiai, miestiečiai ir net dvasininkai.
(Unreal Engine sukurta studijos aplinka, dengimams naudojama archyviniai vaizdai, sukilėlių kapų vaizdai,
pastatyminės vaidybinės scenos pagyvinančios laidą )
1. SIUŽETAS. (Pokalbis studijoje)
1863–1864 m. sukilimo dalyviai: kas buvo tie vyrai, kurie metė viską kovai?
Kalba istorikas, šio laikmečio ekspertas. Akcentuojamos asmenybės ir jų socialinė padėtis.
Minimos istorinės asmenybės: Adomas Bitė (vienas iš būrių organizatorių, sukilėlių Lietuvos provincijų valdymo skyriaus pirmininkas), Kazimieras Lukošiūnas (vienas sukilėlių vadų, savarankiškai veikė Zarasų apskrityje, pergyveno sukilimą), Mykolas Puidokas (Tytuvėnų dvaro ekonomas, vadovavo kavalerijai). Istorikas gali pasirinkti ir jo žinomus pavyzdžius ir juos paminėti.
Galimi dengimai: Nuotraukos ir piešiniai su sukilėliais. Nacionaliniame muziejuje, Karo muziejuje nufilmuota sukilėlių ginkluotė, vėliavos, heraldika
(Unreal Engine sukurta studijos aplinka, dengimams naudojama archyviniai vaizdai, sukilėlių kapų vaizdai,
pastatyminės vaidybinės scenos pagyvinančios laidą )
2. SIUŽETAS. ( Lokacija realius filmavimas)
Kovotojų ginklai: Keletą pagrindinių ginklų pavyzdžių pristato muziejininkas Vidmantas Airini, Vytauto Didžiojo karo muziejus: muškieta, pistoletas, ištiesintas dalgis, kardas.
Kadruotė: Stambiu planu: ginklo detalės, užtaisymo veiksmas.
(Unreal Engine sukurta studijos aplinka, dengimams naudojama archyviniai vaizdai, sukilėlių kapų vaizdai,
pastatyminės vaidybinės scenos pagyvinančios laidą )
------------------
3. SIUŽETAS. (Pokalbis tudijoje arba realioje aplinkoje )
Dvasininkai – sukilėliai. Kodėl dvasininkai rinkosi sukilėlio ir net sukilėlių vado lemtį?
Pasakoja istorikas. Minimi keli sukilėlių vadai – dvasininkai, jų kovos kelias, akcentuojami pasirinkimai, likimas.
( Dengimai: Dvasininkų – sukilėlių portretai)
(Unreal Engine sukurta studijos aplinka, dengimams naudojama archyviniai vaizdai, sukilėlių kapų vaizdai,
pastatyminės vaidybinės scenos pagyvinančios laidą )

4. SIUŽETAS. (Pokalbis tudijoje arba realioje aplinkoje )

Psichologo komentaras, akcentuojant pasirinkimus, psichologinius iššūkius.

(Unreal Engine sukurta studijos aplinka, dengimams naudojama archyviniai vaizdai, sukilėlių kapų vaizdai,
pastatyminės vaidybinės scenos pagyvinančios laidą )
Užkadrinis balsas: „kitoje laidoje matysite“. Keletas siužetų iš kitos laidos.
Atkuriamosios vaidybinės scenos
Pasitelkiant istorinės atminties klubus ,,Parizanas" , ,,Miško broliai" bei Lietuvos kariuomenę, bus organizuoti pastatiminiai- vaidybiniai laidos temų filmavimų siužetai
Mūsų komanda
  • Ričardas Matačius

    Režisierius ir monražo režisierius

  • Ernestas Kuckailis

    Projekto vadovas, laidos scenarijaus autorius ir sumanytojas

  • Greta Paskočiumaitė
    Konsultantas, istorikas. Jaunesnioji mokslo darbuotoja ,tautosakos archyvo skyrius

    Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

  • Ingrida Žirlienė

    Redaktorė

  • ltn. Karolina Puzinaitė
    Konsultantas, Karo psichologijos sektoriaus

    Planavimo ir analizės skyriaus psichologė

  • Artūras Jefremovas

    Operatorius

  • Mantas Šikarskas

    Operatorius

  • Ričardas Lisinskas

    Montažo režisierius

  • Evaldas Kondrackis

    Garso inžinierius ir muzikinio takelio kūrėjas

  • Darius Tarela

    Filmavimo lokacijų parengimas ( VR studijo parengimas )

  • Simona Belopetravičiūtė

    Projekto planavimas ir viešinimas

  • Saulius Novikas

    Prodiuseris

Kontaktinė informacija
Saulius Novikas
+370 612 76 515
prodiuseris.saulius@gmail.com
This site was made on Tilda — a website builder that helps to create a website without any code
Create a website