Pilietis ir Karas
TV laidų ciklas
Programos tema:
Paprasto civilio žmogaus pasirengimas ir veikimas galimų negandų metu, pristatant ir išnagrinėjant įvairiausius kylančius tokiais atvejais iššūkius bei jų sprendimo būdus.
Kaip civiliui piliečiui būti pasirengus ir elgtis krizės, ekstremalios situacijos ar karinio konflikto metu? Ką nuveikti prasmingesnio taikos metu, atitolinant karo grėsmes ir ruošiantis netikėtiems gyvenimo sutrikdymams, tuo pačiu metu išliekant gyvu ir sveiku, pasirūpinant savo artimaisiais, priešinantis agresijai ir tuo pačiu naudingai prisidedant prie valstybės gyvybingumo išsaugojimo.
Paprasto civilio žmogaus pasirengimas ir veikimas galimų negandų metu, pristatant ir išnagrinėjant įvairiausius kylančius tokiais atvejais iššūkius bei jų sprendimo būdus.
Kaip civiliui piliečiui būti pasirengus ir elgtis krizės, ekstremalios situacijos ar karinio konflikto metu? Ką nuveikti prasmingesnio taikos metu, atitolinant karo grėsmes ir ruošiantis netikėtiems gyvenimo sutrikdymams, tuo pačiu metu išliekant gyvu ir sveiku, pasirūpinant savo artimaisiais, priešinantis agresijai ir tuo pačiu naudingai prisidedant prie valstybės gyvybingumo išsaugojimo.
Pagrindinė idėja:
Laidą sudarys dvi lygiavertės, viena kitą papildančios dalys: pokalbis VR studijoje ir reportažas, taip apjungiant istorinį-teorinį-metodinį ir praktinį informacijos pateikimo lygmenis.
Valstybės bei savivaldos institucijos, pasitelkdamos metodikas ir praktikas, kuria ir atnaujina veikimo planus negandų metui nuo ekstremalių situacijų suvaldymo iki mobilizacinių tikslų, steigiant pasipriešinimo ir gyventojų apsaugos centrus. Krizių valdymo klasika leidžia įvardinti kylančias grėsmes ir atoveiksmius joms šiose neramiose sąlygose, tačiau atsakymai į klausimus, kokie ir kada mūsų šalies resursai gali būti skirti šių planų veiksmingam parengimui ir įgyvendinimui, nėra pristatomi piliečiams. Projektas orientuotas į piliečių ir valstybės saugumo stiprinimą per visuomenės švietimą, piliečių ir jų socialinių grupių paruošimą bei informavimą, ką jie turi žinoti ir veikti ištikus krizėms ar ekstremalioms situacijoms, įvertinant grėsmes bei mažinant nelaimių poveikį.
Aktualumas:
Visi iki šiol atlikti moksliniai tyrimo darbai ir apklausos rodo, kad apie 15 proc. visuomenės karo atveju ketina laikytis nuošalyje, o net 22 proc. praėjus dvejiems metams po pilno mąsto invazijos į Ukrainą vis dar nežino, ką daryti. Taigi, neabejotinai būtina edukuoti mūsų visuomenę, kad motyvuotus sustiprinti žiniomis, nežinantiems suteikti supratimą apie jų reikšmę asmeninio ir valstybės saugumo užtikrinime, abejojančius pastūmėti suabejoti ar jų pozicija padės išgyventi.
Visi iki šiol atlikti moksliniai tyrimo darbai ir apklausos rodo, kad apie 15 proc. visuomenės karo atveju ketina laikytis nuošalyje, o net 22 proc. praėjus dvejiems metams po pilno mąsto invazijos į Ukrainą vis dar nežino, ką daryti. Taigi, neabejotinai būtina edukuoti mūsų visuomenę, kad motyvuotus sustiprinti žiniomis, nežinantiems suteikti supratimą apie jų reikšmę asmeninio ir valstybės saugumo užtikrinime, abejojančius pastūmėti suabejoti ar jų pozicija padės išgyventi.
PROGRAMŲ TEMŲ SĄRAŠAS
1.Vanduo – gyvybė (Ar Lietuva liks lietaus kraštas ir krizės metu?)
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje. Vandens tiekimo ir kokybės saugumas. Lietuvos vandens tiekimo sistema ir kokybė. Kaip yra organizuotas vandentiekio tinklas ir kaip užtikrinamas vandens švarumas. Galimybės ir priemonės užtikrinti nuolatinį vandens tiekimą, ypač krizės metu.
- Vandens taupymo ir atsargų svarba. Kaip šio resurso kontrolė, vandens tiekimas, vyktų krizių metu, šalinant iškylančius trikdžius gyvenime. Kokie tikrieji vandens naudojimo poreikiai? Kaip to vandens prasimanyti, užtikrinant higienos reikalavimus bei pašalinant negerus kvapus. Ar funkcionuos miestuose kanalizacija sutrikus elektros tiekimui?
- Vandens resursų valdymas ir saugumas krizės atveju. Kaip valstybė tvarko vandens resursus ir kaip yra pasirengta reaguoti į krizines situacijas, tokias kaip ilgalaikės sausros ar kitos ekstremalios oro sąlygos? Ar yra valstybinės priemonės ir strategijos, siekiant užtikrinti vandens tiekimą ir saugumą gyventojams krizės metu?
2.Asmens dokumentų apsauga (Ar žmogus be dokumento yra pilietis?)
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje. Kokius asmens dokumentų virsmus patyrė Lietuva savo istorijoje ir kokių kontrolės veiksmų imdavosi okupantai?
- Krizės ar rezistencijos metu iškyla klausimai, kaip apsisaugoti ne tik pasislepiant fiziškai, bet ir pradingstant su savo tapatybe žmonių masėje, o kaip pranešti žinią apie savo išlikimą. Visi okupantai, kaip ir bet kuri valdžia, nori žinoti kuo daugiau apie žmonių buvimą bei judėjimą kontroliuojamoje teritorijoje, o tai be informacijos kaupimo nėra įmanoma. Ar ši informacija saugi ir kada ji tampa pavojinga mums patiems?
- Ką turi atlikti kiekvienas Lietuvos pilietis krizės akivaizdoje su savo asmens dokumentais? Slėpti ar turėti tikruosius savo dokumentus? Ką daryti su savo asmenybės prisistatymu, atsidūrus priešų kontroliuojamoje teritorijoje? Ką rodyti ir ko nerodyti priešui, kad išvengti labai rimtų problemų? (pvz.: dokumentai, liudijantys apie priklausymą jėgos struktūroms).
- Kaip elgtis praradus dokumentus? Ką rodyti ir ko nerodyti priešui, kad išvengti labai rimtų problemų? (pvz.: dokumentai, liudijantys apie priklausymą jėgos struktūroms).
- Kur šeima turėtų laikyti dokumentus, kad jų neprarastų ekstremalios situacijos metu? Kaip jie turi būti paruošti evakuacijai? (netgi elementaraus gaisro atveju)
3.Elektros tinklai – vienas pirmųjų agresijos taikinių. (Ar krytingas elektronų judėjimas – gyvybingumo garantija?)
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje. Gyvenimas be elektros: iššūkiai ir galimybės. Apžvelksime, kaip gyvenimas be elektros tiekimo gali paveikti kasdieninį gyvenimą ir kas išlieka įmanoma. Išnagrinėsime, kaip galima atlikti pagrindinius namų ūkio darbus, tokius, kaip virimas, skalbimas, apsirūpinimas vandeniu ir būsto šildymas be elektros.
- Autonominio elektros tiekimo svarba: aptarsime, kaip veikia autonominis elektros tiekimas, kas yra elektros generatoriai, ir kodėl tai yra svarbu turėti krizės metu. Pateiksime praktinius patarimus, kaip pasiruošti ir naudotis elektros generatoriais saugiai.
- Rezervinio maitinimo baterijos ir jų panaudojimas: išanalizuosime, kas yra rezervinio maitinimo baterijos ir kada jos gali būti naudingos. Paaiškinsime, kaip šios baterijos gali palaikyti elektros tiekimą tam tikrą laiką ir kaip jos galėtų būti integruojamos į namų ūkio sistemas.
- Gyvenimas daugiabučiame name be elektros: svarstysime, kokie iššūkiai gali kilti gyvenant daugiabučiame name be elektros. Kokie yra saugaus elgesio principai, kai gyvenamosiose vietose trūksta elektros tiekimo? Kaip galima organizuoti bendrą bendrapriešišką paramą ir bendradarbiavimą gyvenant daugiabučiame name krizės metu?
4.Buities prietaisai, kurie turi veikti (Ar turime jiems alternatyvą savo gyvenime?)
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje. Buities prietaisai ir jų alternatyvos krizės metu: aptarsime, kaip priklausome nuo įvairių buities prietaisų, tokių, kaip šaldytuvas, elektrinis virdulys, viryklė, televizorius ir mobilusis telefonas. Išnagrinėsime problemas, kurias tektų spręsti, jei šie prietaisai nustotų veikti, ir kokie galimi alternatyvūs sprendimai.
- Mobiliojo telefono įkrovimas ir nepertraukiamas maitinimas: svarstysime įvairius būdus, kaip galime įkrauti mobiliuosius telefonus ir ar verta įsigyti nepertraukiamus maitinimo šaltinius. Kokie yra skirtingi būdai įkrauti baterijas ir kaip šie įkrovimo metodai gali būti naudingi krizės situacijose?
- Energetinis saugumas namuose: išnagrinėsime, kaip veikia autonominis elektros tiekimas ir ką turėtume turėti namuose, kad būtume pasirengę elektros tiekimo nutrūkimui. Kuriuos prietaisus jungtume pirmiausia, kai reikia taupyti energiją, ir kaip efektyviai naudoti įvairius maitinimo šaltinius.
- Saugumas gyvenant daugiabučiame name: analizuosime, kokie yra saugaus elgesio principai gyvenant daugiabučiame name be elektros tiekimo. Ką daryti, kai liftai neveikia, ir kaip užtikrinti, kad požeminiai garažai būtų saugūs. Kokią įtaką gali turėti išmanios užraktų sistemos ir kaip jomis naudotis atsargiai.
5.Pinigai – ekonomikos kraujas. (Ar užteks kraujo negandų metu? Ar viską sprendžia tik dideli pinigai?)
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje. Bet kurios šalies ekonomikos pagrindas, visų pirma, funkcionuojanti, stabilumo neprarandanti pinigų ir finansų sistema, aptarnaujanti visus ūkio dalyvius. Bet kurio priešo tikslas yra perimti okupuojamos šalies ekonomiką, ją įdarbinant resursų, reikalingų tolesniems kariniams veiksmas, kūrimui, o jei besiginančios šalies negalima greitu būdu nugalėti, tai visais būdais naikinant ir silpinant jos ūkį. Kodėl kariaujančiose šalyse cirkuliuoja priešininkų pinigai? Vokiečiai Antrojo pasaulinio karo metu okupuotoje sovietų sąjungos teritorijoje leido cirkuliuoti rubliui ir kitų okupuotų šalių valiutoms, nustatydami dirbtinai pažemintą kursą reichsmarkės atžvilgiu. Kodėl Ukrainos grivina vis dar atsiskaitoma rusų jau beveik dešimtmetį okupuotame Donecke?
- Ar gryni pinigai kišenėje yra saugiau nei lėšos banko kortelėse? Ar patikimai funkcionuoja bankų kliringų sistemos? Ar motininiai bankai užsienyje gelbėtų savo dukterinių bankų lėšas Lietuvoje? Kur dingo pranašai siūlę lėšas laikyti JAV doleriais, kuriais išmokama fiskalinė parama dabar palaiko Ukrainos grivinos kurso stabilumą geriau nei buvusi valiutinės rinkos situacija iki karo.
- Kas pasitarnautų kaip valiutos pakaitalas, neprarandat vertės ir grįžtant prie natūrinių mainų prekiniame ūkyje – alkoholis, cigaretės, šoviniai, degalai ar baterijos? Kaip gi vyksta neformalūs piniginiai mainai tarp žmonių, atsiradusių skirtingose fronto pusėse.
6.Evakuacija ar migracija? (Kas yra tikrasis išsigelbėjimas?)
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje. Evakuacijos ir migracijos skirtumai: aptarsime skirtumus tarp evakuacijos ir migracijos, koncentruodamiesi į tai, kas yra tikrasis išsigelbėjimas krizių metu. Paaiškinsime, kodėl šeimyninės kelionės gali būti sudėtingos ir kokia galima priežastis, kodėl žmonės gali neturėti atgalinio bilieto.
- Istorinės Patirties Relevancija Šiandien: Išnagrinėsime, kokią patirtį dalis lietuvių tautos patyrė XX amžiuje, būdama įtraukta į tremtis arba bėgdama nuo persekiojančių. Aptarsime, ar ši istorinė patirtis vis dar turi reikšmės ir galėtų būti naudinga šiuolaikinei lietuvių kartai.
- Saugus gyvenimas karo veiksmų paliestoje teritorijoje: kada nesaugu pasilikti karo veiksmų paveiktoje teritorijoje ir kokios gairės gali lemti sprendimą ją palikti. Kas yra svarbiau – panika ir baimė ar šaltas protas ir atkaklumas, saugant savo turtą.
- Evakuacijos planas ir pasirengimas: evakuacijos planas paprastam civiliui, įskaitant galimus maršrutus, vietą ir būdus evakuacijai į užsienį ar iš miesto. Ar svarbu būti nuolat pasiruošus evakuotis, ir kokie yra pagrindiniai veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti rengiantis evakuacijai.
7.Ryšiai – tai visuomenės nervai (Kokią informaciją perduos nervų tinklai?)
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje. Ryšių infrastruktūros svarba krizių metu: kritinės ryšių infrastruktūros svarba ir apsauga, paminimi Sausios 13-osios įvykiai ir tai, kaip šie įvykiai paveikė ryšių sistemas. Ar išmoktos pamokos vis dar aktualios ir kaip jos gali būti pritaikytos šiuolaikinėje situacijoje.
- Alternatyvios ryšio priemonės ir radijo naudojimas: galimas scenarijus, kai tradicinės ryšio priemonės, tokios, kaip internetinė televizija, gali nepasiekti žmonių. Kaip galima gauti TV signalus eteryje ir kodėl portatyvūs radijo imtuvai gali tapti svarbiais informacijos šaltiniais krizių metu.
- Mobilūs tinklai ir nešiojamos radijo stotelės: mobilus ryšys ir jo gyvybingumas krizių metu. Ką daryti, jei mobilieji tinklai nepasiekiami? Nauda ir tikslingumas naudotis nešiojamomis radijo stotelėmis, ypač situacijose, kur tradicinės komunikacijos priemonės gali būti nepasiekiamos.
- Žvalgybinis pranešimas ir jo paskirtis: ar civilis žmogus turėtų mokėti išsiųsti žvalgybinį pranešimą ir kokia yra jo struktūra. Kada yra saugu siųsti žvalgybinį pranešimą, pavyzdžiui, remiantis Ukrainos patirtimi, ir kaip tai gali būti naudinga krizės metu.
8.Karo veiksmų zonoje (Ar turėsime žmonių kartą, dar kartą mačiusią karą?)
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje. Kariniai konfliktai nekyla per kelias minutes ar valandas ir paprastai būna stebimas gana ilgas pasirengimo intervencijai etapas. Tai suteiks galimybę pasiruošti ir apgalvoti savo šeimos, savo paties veiksmų planą. Bet tam reikia neįmantrių žinių.
- Kada piliečiui jau būti pasiruošus tokiam atvejui, kokie būtų indikatoriai, kad kai kuriuos būtinus (išgyvenimo) daiktus turėti su savimi visų kelionių metu.
- Ką daryti civiliui, negalinčiam sugrįžti iki savo namų vietos?
- Kodėl geriau nepatekti į bendras kolonas su kariškiais?
- Koks didelės galios ginklų efektas statiniams?
- Kaip elgtis atsidūrus bombardavimo/artilerijos apšaudymo vietoje? Kokie veiksmai, įstrigus griuvėsiuose? (Kaip išvengti įkalinimo griuvėsiuose?) Kaip įvertinti pastato saugumą, tinkamumą slėptis? Kur surasti priedangą? Kaip elgtis nesant priedangos?
- Kaip netapti draugiškos ugnies taikiniu? (kaip elgtis su kariais, kada galima su kariais kontaktuoti, kada ne?)
- Pirma savo saugumas, tik po to kitų ar turto gelbėjimas.
- Kaip elgtis, kai tavo vietovė yra išlaisvinama draugiškų pajėgų? Ko nevalia daryti?
- Kaip elgtis, jei esi įkaitas ir vyksta išlaisvinimo operacija?
9.Krizių planai (Planas nelieka tik popierine istorija, jei tampa konkrečiais veiksmais, keitusiais istoriją)
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje. Apžvelgsime istorinius faktus, kaip Lietuva elgėsi su gynybos planais per Antrąjį pasaulinį karą. Ar yra įrodymų, kad tie planai buvo išsaugoti nuo priešų, ir palyginsime tą situaciją su dabartine praktika.
- Ekstremalių situacijų ir mobilizacinių planų skirtumai. Skirtumai tarp ekstremalių situacijų suvaldymo planų ir paslaptingų mobilizacinių planų. Kaip šie planai gali skirtis tikslais, dalyviais ir vykdymo būdais.
- Planų slaptumas ir visuomenės žinojimas. Ar yra prasmė laikyti mobilizacinius planus slaptais nuo visuomenės ir kaip tai gali paveikti visuomenės pasiruošimą krizei. Svarbiausias klausimas – ar tai, ką žino priešas, turėtų būti slapta nuo piliečių.
- Visuomenės įtraukimas ir laiko valdymas. Visuomenės įtraukimas į krizių planavimą ir valdymą. Kaip laiko valdymas gali tapti kritiniu resursu krizės metu ir kaip efektyviai parengtas ir įgyvendintas planas gali padėti geriau suvaldyti krizės padarinius.
10. Esi pagrobtas, paimtas įkaitu. Kaip elgtis? Kaip padėti sau? Kaip išgyventi?
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje.
- Pirmoji minutė, elgesys su pagrobėjais.
- Tardymas, kankinimai, žudymai.
- Mityba, vanduo, sveikata.
- Veikla nelaisvėje, pabėgimas.
- Įkaitų išlaisvinimo situacijos.
11. Pastatų griuvimai
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje
- Pastatų tipai (pagal konstrukciją ir išplanavimą).
- Saugiausios pastatų vietos.
- Elgesys šalia aukštų pastatų mieste (pavojai).
- Prevencinės priemonės ir reagavimas į griuvimą
12.Gaisrai ir jų šalinimas savo jėgomis
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje
- Priemonės
- Saugumas
- Evakuacija iš pastatų
- Pasekmės ir pogaisrinės veiklos
13.Automobilių parengimas krizėms
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje.
- Automobilio tipas (talpa, pravažumas).
- Techninė būklė.
- Kuras.
- Bagažinės turinys (kastuvas, keltuvas, pjūklas).
14.Maitinimas ir maisto atsargos
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje.
- Ilgai negendantys maisto produktai.
- Kiekiai ir saugojimas.
- Maisto gamyba lauko sąlygomis (laužas, lauko virtuvė, dujinė viryklė?).
- Specialios dietos ir medicininės reikmės.
15.Sužeistųjų evakuacija, paramedikų veiksmai
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje.
- Kaip padėti, o netrukdyti paramedikams.
- Suteikite pagalbą iš saugios vietos.
- Pimoji pagalba.
- Būkite informuotas ir bendradarbiaukite su paramedikais.
16.Civilinė sauga
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje.
- Artimiausios priedangos ir slėptuvės.
- Aprūpinimas išankstinėmis reikmėmis.
- Saugumo priemonės ir atsargumo taisyklės.
- Bendruomeninės programos ir mokymai.
17.Viešasis saugumas, marodieriai
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje.
- Aplinkos vertinimas – okupuota ar dar ne?
- Principas „teisus tas, pas ką ginklas“ bus ne paskutinėje vietoje.
- Ginklo turėjimo mokymas.
- Bendruomenės bendradarbiavimas.
18.Atsargų kaupimas ir jų valdymas
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje.
- Asmeninės atsargos.
- Atsargos bendruomenės lygmenyje.
- Skirtingų atsargų rūšiavimas.
- Atsargų valdymo planas.
19.Minų ir sprogmenų pavojai
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje.
- Pagrindinė informacija apie minų ir sprogmenų pavojus.
- Atpažinimas ir saugumas.
- Minų šalinimo procesas.
- Gyventojų paruošimas ir veiksmai.
20.Aviacijos ir artilerijos apšaudymas
- Vieta ir svarba Valstybės gynimo architektūroje.
- Pagrindinė informacija apie minų ir sprogmenų pavojus.
- Atpažinimas ir saugumas.
- Minų šalinimo procesas.
- Gyventojų paruošimas ir veiksmai.
VIENOS PROGRAMOS SCENARIJUS
Laidą sudarys dvi lygiavertės, viena kitą papildančios dalys: pokalbis studijoje ir reportažas, taip apjungiant istorinį-teorinį-metodinį ir praktinį informacijos pateikimo lygmenis.
Temos studijos vizualizacija
Laidos scenarijaus autoriai ir sumanytojai: vrš. Ernestas Kuckailis, ats. plk. ltn. Valerijus Šerelis, ats. mjr. Albertas Daugirdass, doc. dr. Aurimas Švedas, Prof. Valdas Rakutis
Režisierius Vytautas Balsys
Scenarijaus planas:
Laida „Pinigai – ekonomikos kraujas"
VINJETĖ. (gali būti trumpas priminimas to, kas buvo praeitoje laidoje.)
ĮŽANGA: Laidos vedantysis pristato laidos temą.
Veiksmas – VR grafika sukonstruotoje virtualioje studijoje. Fonas – apgriauta Vilniaus Katedra, Lietuvos banko saugyklos griuvėsiai, įskilę Swedbanko pastato stiklai, sudaužyti SEB bankomatai, pora skeveldrų pakibusios tiesiog šalia vedančiųjų. Animacijos pagalba vaizdas grįžta į normalios kasdienybės būseną. Sukonstruotoje virtualioje studijoje atpažįstama gerai žinoma vieta - nesugriauta Lietuvos širdis.
Vedantysis pradeda laidą istorijos ekskursu:
Bet kurios šalies ekonomikos pagrindas, visų pirma, funkcionuojanti, stabilumo neprarandanti pinigų ir finansų sistema, aptarnaujanti visus ūkio dalyvius. Bet kurio priešo tikslas yra perimti okupuojamos šalies ekonomiką, ją įdarbinant resursų, reikalingų tolesniems kariniams veiksmas, kūrimui, o jei besiginančios šalies negali greitu būdu nugalėti, tai visais būdais naikinant ir silpninant jos ūkį. Kodėl kariaujančiose šalyse cirkuliuoja priešininkų pinigai? Vokiečiai Antrojo pasaulinio karo metu okupuotoje sovietų sąjungos teritorijose leido cirkuliuoti rubliui, nustatydami dirbtinai pažemintą kursą reichsmarkės atžvilgiu.
Pokalbio metu vaizdas ekrane iliustruojamas archyvine medžiaga.
Kodėl Ukrainos grivina vis dar atsiskaitoma jau beveik dešimtmetį rusų okupuotame Donecke?
Lietuva per paskutinį šimtmetį patyrė eilę pinigų virsmų, kurie dažniausiai buvo vykdomi okupanto primestu prievartos būdu skurdinant žmones. Kas grėstų Lietuvos finansų sistemai agresijos atveju – nuvertėjimas, hyperinfliacija ar taupymas? (O 1922? Tada „auksinai“ nuvertėjo žaibiškai, ir priešai buvo nei prie ko... )
Laidos vedantysis pristato į VR studijos svečią: buvusį LB valdybos narį dr. Raimondą Kuodį.
(Pokalbis gali vykti ir Banko pinigų saugykloje).
Pagal aplinkybes, laidos svečiai gali būti keičiami.
Ar gryni pinigai kišenėje yra saugiau nei lėšos banko kortelėse? Ar patikimai funkcionuoja bankų kliringų sistemos? Ar motininiai bankai užsienyje gelbėtų savo dukterinių bankų lėšas Lietuvoje? Kur dingo pranašai siūlę lėšas laikyti JAV doleriais, kuriais išmokama fiskalinė parama dabar palaiko Ukrainos grivinos kurso stabilumą geriau nei buvusi valiutinė situacija iki karo.
Laidos Ekspertai keliauja į pasirinktą savivaldybę ,,Kelioniniu kemperiu“, kuris ne taip senai buvo naudojamas poilsiui keliaujant po gražiausias Lietuvos vietas. Dabar jis ,,aprengtas“ maskuojančiu tinklu – savotiškas išsigelbėjimo variantas.
Pakeliui degalinė ir laidos vedantieji-ekspertai vizualiai parodo situaciją: reikia degalų, o bankine kortele atsiskaityti nėra galimybių, šalia įstrigusi karinių sunkvežimių kolona, laukianti degalų papildymo...
Patarimai ir pamokymai ką daryti civiliui, pristatoma X savivaldybės sprendimas šiuo klausimu. Rodysime konkrečias galimybes, mokymus, sprendimus...Lankysimės pas savanorius ir kariškius bei kitas veikiančias struktūras.
VR grafika sukonstruotoje virtualioje studijoje.
Vedantysis kalbina antrą laidos svečią. Ką daryti, kai taip nutiko?
Epilogas:
Animuota laidos UŽSKLANDA.
TITRAI. Pabaiga.
Mūsų komanda
- Vytautas BalsysRežisierius
- Doc.dr. Aurimas ŠvedasLaidos vedėjas, Istorikas, Televizijos ir radijo laidų kūrėjas
- Ats.mjr. Albertas DaugirdasLaidos vedėjas, scenarijaus autorius, atsargos majoras
- Ats.plk.ltn. Valerijus ŠerelisLaidos vedėjas, laidos scenarijaus autorius ir sumanytojas
- Vrš. Ernestas KuckailisLK MDV Karybos instituto Karo istorijos sk. vyriausiasis specialistas (Konsultantas, karo istorikas, rekonstruktorius ir rašytojas)
- Egidijus PapečkysKonsultantas, karo ekspertas
- Paulius Juočeris (UAB „Iron Cat")Posprodukcija, VR/AR turinio kūrimas
- Evaldas KondrackisGarso inžinierius ir muzikinio takelio kūrėjas
- Ronaldas RutkauskasMontažo režisierius
- Mantas ŠikarskasOperatorius
- Artūras JefremovasOperatorius
- Rita BruževičienėRedaktorius
- Eglė Gelažiūtė-PranevičienėProjekto koordinatorius
- Agnė RinkevičiūtėLaidos įvaizdžio formuotojas socialinėj erdvėj
- Saulius NovikasProdiuseris
Kontaktinė informacija
Saulius Novikas
8 612 76 515
prodiuseris.saulius@gmail.com
8 612 76 515
prodiuseris.saulius@gmail.com
