Projekto sumanytojai, scenarijaus autoriai: Selemonas Paltanavičius ir Audronė Žičkutė.

Laida „Sunaikinti „iki dugno“. Kur dingo eršketas?“

Vienos laidos scenarijaus planas:

Pradžios VINJETĖ

• ĮVADAS, temos pristatymas. Kaunas, Neries ir Nemuno santakos pakrante. Žmogaus akiai gražūs vaizdai, (makro ir drono vaidai perpinti archyvine mežiaga) , ar tikrai viskas taip gražu pakrantėse ir upių vandeny, ko iš pirmo žvilgsnio neįvertinsi? Sukurtas specialus garso muzikinis takelis atkreipia dėmesį į nerimą keliančius ženklus. Ar juos gali matyti visi? Pastebi uždumblėjusią pakrantę, mato ištekantį kanalizacijos vamzdį, Kauno HES... Kalbinamas sutiktas žvejas: ar ką pagavo? O anksčiau ką pagaudavo? Žvejas prisimena savo senelį, kuris pasakojo, jog „Smetonos laikais“ Kauno restoranams buvo tiekiamas karališko skonio aštriašnipis eršketas, kurį pagaudavo Nemune žvejojantys žvejai ir jo senelis... Sako, kad paskutinis buvo sužvejotas 1939 metais ties Vilkija – net 2,5 metrų ir 122 kg svorio. Kai jį vežimu vežė per miestą, žuvies uodega vilkosi grindiniu, o išskrodę žuvį susėmė du kibirus juodųjų ikrų!.. Užkadrės balsas susidomi, kaip ta žuvis galėjo atrodyti ir veda į Tado Ivanausko zoologijos muziejų pažiūrėti.
• 1 SIUŽETAS. Muziejus. Pasakojimas, kad šios vertingos kremzlinės žuvys Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse išplito po paskutinio apledėjimo ir išnyko praėjusio amžiaus viduryje. O išnyko dėl užteršto vandens, nerštaviečių sunaikinimo, užtvankų ant upių statybos ir nekontroliuojamos verslinės žvejybos. Išnyko „iki dugno“, visame paplitimo areale. „Bet gal, visgi, galima kur nors tą žuvį gyvą pamatyti?“ – nepraranda vilties ir nutaria paieškoti eršketo Lietuvos jūrų muziejuje.
• 2 SIUŽETAS. Lietuvos jūrų muziejuje . Biologas Saulius Karalius. Taip, dideliame akvariume čia gyvena ir įspūdingas aštriašnipis eršketas. Biologas pasakoja apie jo gyvenimo būdą, biologiją, nykimo priežastis, apie Raudonosios knygos vaidmenį saugant šią ir kitas, ypač retas rūšis. „Ar tikrai viskas prarasta? Gal dar yra vilčių atkurti eršketų populiaciją laukinėje gamtoje?“ – domisi užkadrės balsas ir atsakymus kviečia sužinoti kitame siužete.
• 3 SIUŽETAS. Vaizdas aprėpia Neries pakrante Vilniuje ,kalbinam Valdą Gečį, Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus vedėją. Iš jo sužinosime apie aštriašnipio eršketo tarptautinę atkūrimo programą Lenkijoje ir Vokietijoje, patiriamus iššūkius ir kiek tai, ką patys sunaikinome, kainuoja atkurti, taip pat apie riziką, ar šie darbai apskritai pavyks.Tema išplinta ir apie kitas rūšis, kurios kažkada gyveno Lietuvoje, dėl žmogaus įtakos ar natūralių priežasčių nyko, retėjo ir buvo beišnykstančios, bet vėliau sėkmingai atkurtas. Taip pas mus grįžo bebrai, taip išgelbėtos ūdros. Šiuo metu bandoma padėti skersnukiams, margiesiems upėtakiams, ūsoriams. Visa tai – mūsų rankose. Pristatomas finalinis laidos siužetas
• 4 SIUŽETAS. Grįžtame darkart prie eršketų. Užkadrės balsas su vaizdais nukeliauja į Žuviveisos ūkį, kur auginami eršketo jaunikliai. Rodoma video medžiaga iš jau įvykusio įžuvinimo – kai atsivežti iš Lenkijos ir paauginti Lietuvoje (Rusnėje) žuviukai išleidžiami į Nerį. Pristatoma taip pat jų ženklinimo sistema ir ateities perspektyva: kiek reikia įžuvinti eršketo jauniklių, kad po 20 metų jie grįžtų neršti į Nerį? „Prisiminkite , - sako užkadrės herojus, - nes po 20 metų jau galėsite pasakyti, kad Lietuvos vandenyse gyvena eršketai - čia jie nerš, čia augs jų jaunikliai.“ Tai išties didelis ateities planas. Pasiekus jo tikslus, atsakomybė teks mūsų vaikams ir anūkams – reikės viską išsaugoti ir užtikrinti sėkmingą ateitį. Atsisveikinimas, anonsuojama kitos laidos temą.

1. Pabaigos TITRAI