Moters kovotojos paslaptis
TV laidų ciklas
Projekto paskirtis:
Atskleisti bei pristatyti moters, kaip kovotojos, psichologinį portretą, griaunant stereotipinį moters įsivaizdavimą.
Moteris, priimdama sprendimus, dažnai remiasi kitomis vertybėmis ar kita vertybių skale nei vyras. Jos pasirinkimai gali būti labiau įtakojami empatijos, socialinių ryšių ir individualių patirčių. Ši laida išryškins, kaip moters, kaip kovotojos, sprendimų priėmimo būdas ir psichologija formuoja jos veiksmus ir vaidmenį pasipriešinimo kovose, atskleidžiant unikalų požiūrį ir indėlį, kurį ji atneša į visuomenę.Aktualizuoti ir stiprinti visuomenėje laisvės pasirinkimą bei patriotizmą, pasipriešinimo kovą pristatant kaip didžiausią vertybę.
Projekto tikslai:
Išnagrinėti ir atskleisti moters, kaip kovotojos paveikslą (psichologinį portretą), griaunant stereotipinį mąstymą, atskleidžiant pokytį visuomenės tarpe per pačių moterų poelgius, sprendimus ir pasirinkimus. Koks tas socialinis moters pokytis istorijoje, šių dienų gyvenime.
Projekto uždavinai:
Projekte bus atskleistas moters kovotojos personažas ir jos istorinis vaidmuo, parodant jo įtaką šių dienų gyvenimui, tautos savivertei ir patriotizmo formavimui. Bus nagrinėjamas lyčių pasiskirstymas ir moters socialinis pokytis per istoriją. Pasitelkus istorinius pavyzdžius ir nežinomus faktus, bus pristatytos moterys, kovojusios dėl laisvės. Projektas sieks sudominti jaunąją kartą tarnybai kariuomenėje ir skatinti patriotizmą. Taip pat bus analizuojami moterų vidiniai motyvai, psichologinis atsparumas tarnyboje ir vidiniai konfliktai, su kuriais jos susiduria.
Atskleisti bei pristatyti moters, kaip kovotojos, psichologinį portretą, griaunant stereotipinį moters įsivaizdavimą.
Moteris, priimdama sprendimus, dažnai remiasi kitomis vertybėmis ar kita vertybių skale nei vyras. Jos pasirinkimai gali būti labiau įtakojami empatijos, socialinių ryšių ir individualių patirčių. Ši laida išryškins, kaip moters, kaip kovotojos, sprendimų priėmimo būdas ir psichologija formuoja jos veiksmus ir vaidmenį pasipriešinimo kovose, atskleidžiant unikalų požiūrį ir indėlį, kurį ji atneša į visuomenę.Aktualizuoti ir stiprinti visuomenėje laisvės pasirinkimą bei patriotizmą, pasipriešinimo kovą pristatant kaip didžiausią vertybę.
Projekto tikslai:
Išnagrinėti ir atskleisti moters, kaip kovotojos paveikslą (psichologinį portretą), griaunant stereotipinį mąstymą, atskleidžiant pokytį visuomenės tarpe per pačių moterų poelgius, sprendimus ir pasirinkimus. Koks tas socialinis moters pokytis istorijoje, šių dienų gyvenime.
Projekto uždavinai:
Projekte bus atskleistas moters kovotojos personažas ir jos istorinis vaidmuo, parodant jo įtaką šių dienų gyvenimui, tautos savivertei ir patriotizmo formavimui. Bus nagrinėjamas lyčių pasiskirstymas ir moters socialinis pokytis per istoriją. Pasitelkus istorinius pavyzdžius ir nežinomus faktus, bus pristatytos moterys, kovojusios dėl laisvės. Projektas sieks sudominti jaunąją kartą tarnybai kariuomenėje ir skatinti patriotizmą. Taip pat bus analizuojami moterų vidiniai motyvai, psichologinis atsparumas tarnyboje ir vidiniai konfliktai, su kuriais jos susiduria.
Projekto pristatymas, aktualumas, poreikis:
Moters kovotojos personažas – mažai paliesta tema tiek plačia prasme, tiek Laisvės kovų kontekste. Stereotipiškai manoma, kad moterys buvo tik partizanų ryšininkės ir rėmėjos, tačiau LGGRTC duomenys rodo, kad partizaniniame kare dalyvavo apie 4,6 tūkst. moterų, iš kurių 770 buvo partizanės. Daugelis moterų pradėjo kaip ryšininkės ir rėmėjos, vėliau įsitraukė į tiesioginę kovą.
Istorijoje žinomi tik keli garsūs moterų kovos epizodai, kaip Emilijos Pliaterytės, Anelės Senkutės-Pušelės ir poetės Dianos Glemžaitės istorijos. Reikšmingos ir Aldonos Paulavičiūtės-Indyros bei Antosių Kurtinytės-Liepos vadovaujančios pareigos partizanų būriuose.
Projekte bus nagrinėjami partizanių moterų iššūkiai: buitiniai nepatogumai, apkalbos, patyčios, meilės trikampiai, šeimų kūrimas. Atskleisime mažai žinomus faktus apie jų žeminimą sovietų kalėjimuose, tačiau tai jų nesustabdė. Pavyzdžiui, Klajūnė su partizanų vadu Žaibu užaugino tris vaikus, Leono Caporkaus ir Aleksandros Radzevičiūtės meilės istorija.
Projekto tikslas – parodyti, kad moterų kovotojų istorijų buvo daug daugiau, ir atskleisti jas per jų palikuonių liudijimus.
Moters kovotojos personažas – mažai paliesta tema tiek plačia prasme, tiek Laisvės kovų kontekste. Stereotipiškai manoma, kad moterys buvo tik partizanų ryšininkės ir rėmėjos, tačiau LGGRTC duomenys rodo, kad partizaniniame kare dalyvavo apie 4,6 tūkst. moterų, iš kurių 770 buvo partizanės. Daugelis moterų pradėjo kaip ryšininkės ir rėmėjos, vėliau įsitraukė į tiesioginę kovą.
Istorijoje žinomi tik keli garsūs moterų kovos epizodai, kaip Emilijos Pliaterytės, Anelės Senkutės-Pušelės ir poetės Dianos Glemžaitės istorijos. Reikšmingos ir Aldonos Paulavičiūtės-Indyros bei Antosių Kurtinytės-Liepos vadovaujančios pareigos partizanų būriuose.
Projekte bus nagrinėjami partizanių moterų iššūkiai: buitiniai nepatogumai, apkalbos, patyčios, meilės trikampiai, šeimų kūrimas. Atskleisime mažai žinomus faktus apie jų žeminimą sovietų kalėjimuose, tačiau tai jų nesustabdė. Pavyzdžiui, Klajūnė su partizanų vadu Žaibu užaugino tris vaikus, Leono Caporkaus ir Aleksandros Radzevičiūtės meilės istorija.
Projekto tikslas – parodyti, kad moterų kovotojų istorijų buvo daug daugiau, ir atskleisti jas per jų palikuonių liudijimus.
Sutrumpintas projekto aprašymas
Projekto sumanymas – tyriamosios žurnalistikos pagrindu atskleisti kuo išsamesnius ir įdomesnius faktus, informaciją apie moters partizanes pasirinkimus, o atkuriamos dokumentikos scenomis sudominti žiūrovą, atskleisti Laisvės kovų paslaptis, supažindinti su tose vietose atliktais tyrimais ir ką tie tyrimai atskleidė. Visas projekto pasakojimas ir stuktūra susidėtų iš trijų perpintų gijų: Moteris 1831-1864m. kontekste (Pleterytė), Moteris 1945m. kontekste (Partizaninis judėjimas - Klajūnė) ir šių dienų moteris. Kiekvienos temos / laidos pateikimą sudarytų tyriamosios žurnalistikos principu sudarytas pasakojimas, papildytas dokumentais ir sovietinių archyvų ar partizanų dokumentų rinkinių, nuotraukomis, faktais vaidybinės rekonstrukcijos scenomis apibendrinant ir psichologo įžvalgomis Atskleidžiamas ir nagrinėjamas psichologinis moters-kovotojos portretas, pasitelkus karo psichologus, kurie daug metų dirba savo srityje ir yra sukaupę patirties. Laidos, tyriamosios žurnalistikos metu bus kalbinami laisvės kovų tyrinėtojai, nepamirštama ir šiuolaikinė Lietuvos kariuomenė, kurioje tarnauja daug moterų.
Projekto poveikis
1.Pažvelgti į moterį ir jos galimybes kitu kampu, ne kaip silpnosios lyties atstovę;
2. Atsikratyti įsisenėjusių stereotipų;
3.Ne smerkti, o skatinti moterų pasirinkimą dėtis prie šalies gynybos (gynyba nėra tik fronto linija su ginklu, moterys dažnu atveju renkasi inžinerijos, žvalgybos batalioną);
4. Didžiuotis savo istorine praeitimi;
2. Atsikratyti įsisenėjusių stereotipų;
3.Ne smerkti, o skatinti moterų pasirinkimą dėtis prie šalies gynybos (gynyba nėra tik fronto linija su ginklu, moterys dažnu atveju renkasi inžinerijos, žvalgybos batalioną);
4. Didžiuotis savo istorine praeitimi;
PROGRAMŲ TEMŲ SĄRAŠAS
-
Vertybiniai pagrindai ir pasirinkimaiIIstorinis Kontekstas:- 1830-1831 ir 1863-1864 metų sukilimai (Emilija Pliaterytė).
- Moterų padėtis tarpukario Lietuvos kariuomenėje ir Šaulių sąjungoje (Birutiečių draugija).
- Moters kovos formos ir jų paplitimas.
- Žaibo partizaninė veikla Anykščių, Ukmergės, Panevėžio rajonuose.
- Žmona Klajūnė prisijungimas prie kovos
- Antano ir Zofijos Striogaitės-Žilienės istorija (pasakoja sūnus Algimantas).
- Karo meto pasirinkimų nereikia romantizuoti.
- Šiuolaikinės moterys kariuomenėje: karo akademija, JKVM, NPPKT, PKT, KASP, LŠS.
-
Meilė: karo iššūkiai, drama, dinamikaPartizanų vestuvės ir šeimos kūrimas miške- Apžvelgiamos partizanų vestuvių tradicijos, jų organizavimas bažnyčiose, maldos namuose ar miške, pabrėžiant ypatingas poras, tokias kaip Aleksandra Radzevičiūtė ir Leonas Caporkus.
- Analizuojamas šeimų likimas po vyrų žūties, kaip artimieji augino vaikus, ir išskirtinės istorijos, pvz., Zuzanos Montvydaitės-Darškienės, kuri susituokė dukart.
- Pateikiama Klajūnės istorija, kurioje akcentuojamas meilės ir praradimo aspektas, kai ji neteko savo vyro Žaibo, bei traumuojančių įvykių poveikis jos gyvenimui.
- Nagrinėjama, kaip moterų gyvenimas pasikeitė po vyrų žūties ir kokie jausmai juos lydėjo, įskaitant Klajūnės pasakojimus apie norą mirti po mylimojo netekties.
- Dabartis mjr. Lina Jieznienė gyvenimo meilę sutiko tarnybos metu.
-
Moterų išgyvenimai pavojų akivaizdojeMoters partizanės išgyvenimai ir išbandymai- Aptariama sovietų ir stribų taktika, kaip jie bandė paveikti moteris partizanes, įskaitant vaikų pagrobimus, kad išprovokuotų motinas išduoti savo buvimo vietą.
- Pateikiamos dramatiškos savižudybės istorijos, kaip Monika Alūzaitė ir Rožė Jankevičiūtė, kurios pasirinko mirtį, kad neišduotų savo bendražygių.
- Nagrinėjami skirtingi moterų partizanių vaidmenys šeimoje: motinos, dukros, seserys, žmonos ir mylimosios, ir kaip šie vaidmenys formavo jų identitetą partizaniniame kare.
- Aptariama visuomenės reakcija į partizanes, jų stigmatizavimas ir nepritapimas, pavyzdžiui, Klajūnės sūnaus Petro Žilio pagrobimo ir kankinimo atvejai, kurie atskleidžia moterų kančias ir kovą.
- Karininkės- karės iššūkiai,pratybose,misijose,karštuoiuose taškuose
-
Partizanų atgarsiai šiuolaikinėje kariuomenėje
Moterys partizaniniame kare- Nagrinėjamas moterų, veikusių partizaniniame kare, vaidmuo: ginkluotos kovotojos, tokios kaip Antosia Kurtinytė-Liepa ir Aldona Paulavičiūtė-Indyra, kurios ne tik dalyvavo, bet ir vadovavo partizanų grupėms.
- Atskleidžiamos kūrybingos moterys, kaip poetė Diana Glemžaitė-Bulovienė ir Irena Petkutė, kurios prisidėjo prie partizanų moralei ir kultūriniam gyvenimui.
- Diskutuojama apie partizanų vadovybės skeptišką požiūrį į moterų ir vaikų buvimą kare, pavyzdžiui, Vincas Štrimas-Šturmas ir Antanas Baltūsis-Žvejys, kurie teigė, kad partizanų organizacija turėtų būti skirta tik kariams, o ne šeimoms.
- Analizuojami šio požiūrio padariniai, kaip jis paveikė moterų dalyvavimą ir vaidmenis partizaniniame kare, bei atspindžiai šiuolaikinėje kariuomenėje.
- Aptariami karininkių ir karių iššūkiai pratybose ir misijose, ypač karštuose taškuose, kuriose moterys susiduria su unikaliomis problemomis ir kliūtimis.
- Analizuojama, kaip šie iššūkiai formuoja moterų tapatybę kariuomenėje ir kaip istorinis moterų vaidmuo partizaniniame kare paveikia šiuolaikinės kariuomenės kultūrą ir strategijas.
-
Moterys kovinėse operacijose„„Blynų balius“ operacija- 1947 m. vasario 19 d. Marijampolėje įvykdyta operacija, kurios metu partizanai sužadėtuvėse, suorganizuotose kaip fiktyvių švenčių, likvidavo aukštus LKP ir sovietų pareigūnus.
- Šios operacijos metu žuvo žymūs veikėjai, įskaitant Steponą Bakevičių ir Bronių Jasiūną, parodant, kaip moterų, tokių kaip Anelė Senkutė-Pušelė, vaidmuo buvo integruotas į strategines partizanų operacijas.
- Analizuojama moterų įtaka partizanų kovose, kai jos užėmė įvairias pozicijas, nuo kariūnų ir pavaldinių iki bataliono vadų, prisidedant prie strateginių operacijų ir ginkluotų susidūrimų.
- Pabrėžiamas moterų indėlis ne tik kaip ryšininkių, bet ir kaip aktyvių dalyvių, kurios kovojo dėl Lietuvos nepriklausomybės ir dalyvavo svarbiose kautynėse, keičiančiose karo eigą.
- Dabartis-nuo kariūno, pavaldinio iki bataliono vado.
-
Kasdienis kovojančios šeimos gyvenimas ir buitisJonas Kadžionis-Bėda- Jono sūnaus gimimas bunkeryje: gyvenimo sąlygos ir nuolatinis pavojus formuoja kasdienybę.
- Bandymas išlaikyti normalumą karo metu.
- Buitis bunkeryje: prisitaikymas prie socialinių ir emocinių iššūkių.
- Ryšio su vaikais palaikymas ir saugumo užtikrinimas.
- Moterys kaip aktyvios partizanų dalyvės ir ryšininkės.
- Šeimų slapstymosi aplinkybės ir jų poveikis vaikams.
- Vaikystė slėpimosi sąlygomis ir tėvų apsilankymai.
- Šeimos identiteto praradimas ir atstatymas po Stalino mirties.
- Tarnybos ir šeimos gyvenimo derinimas.
- Kasdieniai iššūkiai su trimis vaikais, gyvenant Alytuje ir vadovaujant padaliniui Šiauliuose.
-
Likimo vingiai ir vaidmenų laviravimas: dvigubų agenčių gyvenimas- Užverbuotos, bet neteikusios informacijos
- Izabelė Vilimaitė-Stirna: veikė saugumo struktūrose, bet išliko lojali partizanams.
- Aldona Paulavičiūtė-Indyra: jos indėlis Didžiosios Kovos apygardoje ir atsparumas spaudimui.
- Istorinė kontekstas: Marcelė Kubiliūtė
- Jos gyvenimas ir veiksmai atspindi dvigubų agentų dilemą ir moralinį pasirinkimą.
- Svarba turėti ne tik strateginių žinių, bet ir drąsos išlaikyti lojalumą.
- Karininkų ir karių išsiskyrimas
- Sudėtingas karių gyvenimo būdas, dažni atstumai ir skyrybų grėsmė.
- Asmeninė patirtis: autorės dviejų skyrybų šansai ir emocinė kova.
- Kas padeda išlikti kartu?
- Dalyvavimo, paramos ir komunikacijos svarba tarp karių šeimų.
- Apmąstymai apie sėkmingas šeimos ryšio strategijas karinio gyvenimo kontekste.
-
Teigiama nuostata į iššūkius ir savęs perlaužimasPsyops ir civilinis aktyvumas- Moterys prisijungia prie informacinio pasipriešinimo ir psichologinės operacijos (psyops) siekiant remti Ukrainą.
- Civilinių moterų indėlis, siuvant tinklus, renkant paramą ir organizuojant fondu.
- Pavyzdys, kaip trijų vaikų mama aktyviai prisideda prie paramos organizavimo ir mobilizacijos.
- Kitos iniciatyvos, kurios skatina bendruomenes veikti ir palaikyti Ukrainą.
VIENOS PROGRAMOS SCENARIJUS
Projekto sumanytojai, scenarijaus autoriai: Ernestas Kuckailis , Jurga Žiliūtė ,Elmyra Baljanaitė Stanevičienė
Kuriant laidas bus naudojam pastatiminiai vaidybiniai filmavimai atkuriantys partizaninio gyvenimo akimirkas
Originali šiam projektui filmuota medžiaga parizaninio ar kito kovų pasipriešinimo iliustracijom
MOTERS KOVOTOJOS PASLAPTIS 1 LAIDA
VERTYBINIAI PAGRINDAI IR PASIRINKIMAI
Laidos vinjetė (30 s)
ĮVADAS.
Laidos vedėjas: Dažnai nagrinėjamas klausimas – kodėl vyrai, atėjus antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė
kovoti į miškus? Žinome įvairių motyvų, neretai pati sovietų valdžia „pasistengdavo“, kad taip atsitiktų. O
kodėl į miškus išėjo moterys? Juk tuo metu dar nebuvo įprasta matyti moteris su ginklu rankose? Nors, gal
esu ir neteisus? Juk Šaulių sąjungoje buvo ir moterų būriai? O jei nukeliautume laiku į 19 amžių? Išvystume
labai spalvingą Emilijos Pliaterytės portretą?
1. SIUŽETAS. Laidos vedėjas kalbina istorikę Gretą Paskočiūmaitę.
Laidos vedėjas: jei manęs paklaustų, kiek žinau partizanių – moterų, kovojusių su ginklu rankose,
turbūt mano sąrašas būtų labai trumpas. Na, gal pirmosios kovojusios moters portretas, iškylantis
akyse iš atminties, tai Dianos Glemžaitės, ko gero žinomiausios partizanų poetės. Pagalvoję gal
paminėčiau dar kelias. Esate tyrinėjusi ir tyrinėjate partizanų šeimų istorijas. Tai vis dėl to – kiek
moterų buvo partizaniniame kare? Kas jas pastūmėjo išeiti į miškus ir kovoti vienoje gretoje su
vyrais?
Laidos vedėjas: O jei nukeliautume laiku į 19 amžių? Išvystume labai spalvingą Emilijos Pliaterytės
portretą?
Dengimai: dokumentinės nuotraukos, keletas atkuriamosios dokumentikos scenų.
2. SIUŽETAS. Laidos vedėjas kalbina Gediminą Žilį ir Jurgą Žilytę.
Laidos vedėjas: Gediminai, Jūsų senelių istorija yra nepaprasta. Žinome, kad pirmiausiai į miškus
išėjo senelis, Antanas Žilys, pasivadinęs Žaibo slapyvardžiu. Jo kovų kelias prasidėjo vos užėjus
rusams, 1944 metų liepos mėnesį. Tikriausiai, pasirinkimas buvo nelengvas, nes jau turėjo sukūręs
šeimą?
Dengimai: atkurtos Žilio partizanavimo pradžios scenos.
Laidos vedėjas: Jurga, truputį domėjausi jūsų senelių istorija, na ir Jūsų močiutės, Zofijos, išėjimo į
miškus, pas vyrą, istorija man labai priminė mano senelio, kuris taip pat buvo suimtas ir pabėgo nuo
kareivių. Kelio namo jau nebebuvo...
Dengimai: atkurtos Zofijos Žilienės sulaikymo, pabėgimo, atėjimo pas partizanus, vaiko palikimo
svetimiems žmonėms scenos.
Išėjimas į reklamą: užkadrinis balsas: „Toliau laidoje matysite“
Reklaminė pertrauka
3. SIUŽETAS. Laidos vedėjas kalbina mjr. Liną Jieznienę.
Esate didelio LK savanorių karinio vieneto vadė. Už nugaros gana turtinga karininkės patirtis. O
tuomet, kai rinkotės karininko specialybę, kas nulėmė pasirinkimą?
Dengimai: dokumentinės vaizdo medžiaga iš Lietuvos kariuomenės veiklos.
4. SIUŽETAS. Laidos vedėjas kalbina Gediminą Žilį ir Jurgą Žilytę
Laidos vedėjas: Gediminai, senelis turėjo, mano manymu, labai sunkių pasirinkimą: tarp
įsipareigojimų šeimai ir Tėvynei. Pasirinkimas likti Lietuvoje, artėjant sovietų okupacijai, tikriausiai
buvo abiejų sprendimas?
Laidos vedėjas: Jurga, senelis mėgino apsaugoti šeimą, išsiųsdamas žmoną su vaiku į saugesnę vietą.
Bet ji grįžo. Kodėl?
5. SIUŽETAS. Laidos vedėjas kalbina karo psichologą.
Man labai patinka režisierės Agnės Zalanskaitės naudotas toks tarsi terminas – „moralinis
kompasas“. O šioje laidoje mes būtent kalbame apie žmones, kurie tą kompasą, regis, turėjo gana
aiškiai nustatytą ir nenustojusį veikti net ir labai sudėtingomis sąlygomis. Visgi, taikos meto ir tokių
ekstremalių situacijų, karo meto pasirinkimai, matyt skiriasi?
Užkadrinis balsas: „kitoje laidoje matysite“. Keletas siužetų iš kitos laidos.
VERTYBINIAI PAGRINDAI IR PASIRINKIMAI
Laidos vinjetė (30 s)
ĮVADAS.
Laidos vedėjas: Dažnai nagrinėjamas klausimas – kodėl vyrai, atėjus antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė
kovoti į miškus? Žinome įvairių motyvų, neretai pati sovietų valdžia „pasistengdavo“, kad taip atsitiktų. O
kodėl į miškus išėjo moterys? Juk tuo metu dar nebuvo įprasta matyti moteris su ginklu rankose? Nors, gal
esu ir neteisus? Juk Šaulių sąjungoje buvo ir moterų būriai? O jei nukeliautume laiku į 19 amžių? Išvystume
labai spalvingą Emilijos Pliaterytės portretą?
1. SIUŽETAS. Laidos vedėjas kalbina istorikę Gretą Paskočiūmaitę.
Laidos vedėjas: jei manęs paklaustų, kiek žinau partizanių – moterų, kovojusių su ginklu rankose,
turbūt mano sąrašas būtų labai trumpas. Na, gal pirmosios kovojusios moters portretas, iškylantis
akyse iš atminties, tai Dianos Glemžaitės, ko gero žinomiausios partizanų poetės. Pagalvoję gal
paminėčiau dar kelias. Esate tyrinėjusi ir tyrinėjate partizanų šeimų istorijas. Tai vis dėl to – kiek
moterų buvo partizaniniame kare? Kas jas pastūmėjo išeiti į miškus ir kovoti vienoje gretoje su
vyrais?
Laidos vedėjas: O jei nukeliautume laiku į 19 amžių? Išvystume labai spalvingą Emilijos Pliaterytės
portretą?
Dengimai: dokumentinės nuotraukos, keletas atkuriamosios dokumentikos scenų.
2. SIUŽETAS. Laidos vedėjas kalbina Gediminą Žilį ir Jurgą Žilytę.
Laidos vedėjas: Gediminai, Jūsų senelių istorija yra nepaprasta. Žinome, kad pirmiausiai į miškus
išėjo senelis, Antanas Žilys, pasivadinęs Žaibo slapyvardžiu. Jo kovų kelias prasidėjo vos užėjus
rusams, 1944 metų liepos mėnesį. Tikriausiai, pasirinkimas buvo nelengvas, nes jau turėjo sukūręs
šeimą?
Dengimai: atkurtos Žilio partizanavimo pradžios scenos.
Laidos vedėjas: Jurga, truputį domėjausi jūsų senelių istorija, na ir Jūsų močiutės, Zofijos, išėjimo į
miškus, pas vyrą, istorija man labai priminė mano senelio, kuris taip pat buvo suimtas ir pabėgo nuo
kareivių. Kelio namo jau nebebuvo...
Dengimai: atkurtos Zofijos Žilienės sulaikymo, pabėgimo, atėjimo pas partizanus, vaiko palikimo
svetimiems žmonėms scenos.
Išėjimas į reklamą: užkadrinis balsas: „Toliau laidoje matysite“
Reklaminė pertrauka
3. SIUŽETAS. Laidos vedėjas kalbina mjr. Liną Jieznienę.
Esate didelio LK savanorių karinio vieneto vadė. Už nugaros gana turtinga karininkės patirtis. O
tuomet, kai rinkotės karininko specialybę, kas nulėmė pasirinkimą?
Dengimai: dokumentinės vaizdo medžiaga iš Lietuvos kariuomenės veiklos.
4. SIUŽETAS. Laidos vedėjas kalbina Gediminą Žilį ir Jurgą Žilytę
Laidos vedėjas: Gediminai, senelis turėjo, mano manymu, labai sunkių pasirinkimą: tarp
įsipareigojimų šeimai ir Tėvynei. Pasirinkimas likti Lietuvoje, artėjant sovietų okupacijai, tikriausiai
buvo abiejų sprendimas?
Laidos vedėjas: Jurga, senelis mėgino apsaugoti šeimą, išsiųsdamas žmoną su vaiku į saugesnę vietą.
Bet ji grįžo. Kodėl?
5. SIUŽETAS. Laidos vedėjas kalbina karo psichologą.
Man labai patinka režisierės Agnės Zalanskaitės naudotas toks tarsi terminas – „moralinis
kompasas“. O šioje laidoje mes būtent kalbame apie žmones, kurie tą kompasą, regis, turėjo gana
aiškiai nustatytą ir nenustojusį veikti net ir labai sudėtingomis sąlygomis. Visgi, taikos meto ir tokių
ekstremalių situacijų, karo meto pasirinkimai, matyt skiriasi?
Užkadrinis balsas: „kitoje laidoje matysite“. Keletas siužetų iš kitos laidos.
Atkuriamosios vaidybinės scenos
Pasitelkiant istorinės atminties klubus ,,Parizanas" , ,,Miško broliai" bei Lietuvos kariuomenę, bus organizuoti pastatiminiai- vaidybiniai laidos temų filmavimų siužetai
Mūsų komanda
- Ričardas Matačius
Režisierius ir monražo režisierius
-
Ingrida Žirlienė
Redaktorė
-
Ernestas Kuckailis
Projekto vadovas, laidos scenarijaus autorius ir sumanytojas
- Jurga Žilytė
Projekto konsultantas
- Greta PaskočiumaitėKonsultantas, istorikas. Jaunesnioji mokslo darbuotoja ,tautosakos archyvo skyrius
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
- ltn. Karolina PuzinaitėKonsultantas, Karo psichologijos sektoriaus
Planavimo ir analizės skyriaus psichologė
-
kpt. Elmyra Baljanaitė Stanevičienė
Konsultantas, Lietuvos kariuomenės karininkė, karo istorijos rekonstruktorė
-
Artūras Jefremovas
Operatorius
-
Mantas Šikarskas
Operatorius
-
Ričardas Lisinskas
Montažo režisierius
-
Evaldas Kondrackis
Garso inžinierius ir muzikinio takelio kūrėjas
-
Leonardas Žilinskas (MB „Animus Audax")
Specialieji efektai ir postprodukcija
-
Simona Belopetravičiūtė
Projekto planavimas ir viešinimas
-
Darius Tarela
Filmavimo lokacijų parengimas
-
Erika Sinkevičiūtė
Vykdančioji prodiuserė
-
Saulius Novikas
Prodiuseris
Kontaktinė informacija
Saulius Novikas
8 612 76 515
prodiuseris.saulius@gmail.com
8 612 76 515
prodiuseris.saulius@gmail.com
