Miestas be atminties
TV laidų ciklas
Žiūrovai pamatys ne tik atkurtą prarastų objektų grožį, bet ir visą rekonstrukcijos procesą.
Projekto tikslas :
1.Prikelti išnykusius paveldo objektus – vizualiai atkurti jų architektūrą ir kultūrinę vertę, panaudojant šiuolaikines technologijas.
2.Ugdyti visuomenės istorinį sąmoningumą – parengti edukacinę medžiagą mokykloms, muziejams ir kultūros centrams, skatinant pažinti ir saugoti istoriją.
3.Integruoti inovacijas į kultūrą ir turizmą – taikant VR/AR sprendimus pristatyti prarastus objektus kaip žinomus ir įsimintinus tiek vietos gyventojams, tiek turistams.
1.Prikelti išnykusius paveldo objektus – vizualiai atkurti jų architektūrą ir kultūrinę vertę, panaudojant šiuolaikines technologijas.
2.Ugdyti visuomenės istorinį sąmoningumą – parengti edukacinę medžiagą mokykloms, muziejams ir kultūros centrams, skatinant pažinti ir saugoti istoriją.
3.Integruoti inovacijas į kultūrą ir turizmą – taikant VR/AR sprendimus pristatyti prarastus objektus kaip žinomus ir įsimintinus tiek vietos gyventojams, tiek turistams.
Pagrindinė idėja:
Projektas „Miestas be atminties“ siekia virtualiai atkurti sunaikintus ar išnykusius Lietuvos kultūros paveldo objektus. Žiūrovai laidose turės galimybę ne tik juos „aplankyti“ , bet ir patirs jų atkūrimo ir ieškojimų netikėtumus atkuriant objektus , susipažins su šiuolaikinėmis technologijų galimybėmis. Pasitelkiant archyvinius dokumentus, ikonografiją ir modernias VR bei AR technologijas, kiekviena laida „prikels“ vieną istorinį objektą jo buvusioje vietoje. Tai ne tik vizualus istorijos atgaivinimas, bet ir švietėjiškas įrankis, stiprinantis istorinę atmintį, skatinantis pažinimą ir paveldo išsaugojimo svarbos suvokimą. Projektas turi išliekamąją vertę ir tęstinumą.
Aktualumas ir poreikis:
„Miestas be atminties“
– tai 11 dalių televizijos ciklas, skirtas atgaivinti Lietuvos kultūrai reikšmingus, bet dėl istorinių aplinkybių sunaikintus, arba išnykusius objektus. Jų vaizdus rekonstruosime, pasitelkę archyvinius dokumentus, senąsias nuotraukas, pastatų planus ir brėžinius, kai kuriais atvejais polichrominius fasadų tyrimus, menotyrinius ir paveldosauginius aprašus bei modernias virtualios realybės (tolia – VR) ir papildytos realybės (toliau – AR) technologijas. Taip/Tokiu būdu sukursime patirtį, kurioje istorija virsta tikrove.
Kiekviena ciklo serija atkurs vieną istorinį objektą – nuo jo dokumentavimo archyvuose iki 3D rekonstrukcijos, parodant, kaip jis atrodė savo klestėjimo metu.
„Miestas be atminties“
– tai 11 dalių televizijos ciklas, skirtas atgaivinti Lietuvos kultūrai reikšmingus, bet dėl istorinių aplinkybių sunaikintus, arba išnykusius objektus. Jų vaizdus rekonstruosime, pasitelkę archyvinius dokumentus, senąsias nuotraukas, pastatų planus ir brėžinius, kai kuriais atvejais polichrominius fasadų tyrimus, menotyrinius ir paveldosauginius aprašus bei modernias virtualios realybės (tolia – VR) ir papildytos realybės (toliau – AR) technologijas. Taip/Tokiu būdu sukursime patirtį, kurioje istorija virsta tikrove.
Kiekviena ciklo serija atkurs vieną istorinį objektą – nuo jo dokumentavimo archyvuose iki 3D rekonstrukcijos, parodant, kaip jis atrodė savo klestėjimo metu.
PROGRAMŲ TEMŲ SĄRAŠAS
-
Vilniaus Didžioji sinagogaKas buvo: vėlyvojo renesanso/baroko „Šiaurės Jeruzalės“ širdis, bendruomenės centras.
Ką rodome: nuo archeologinių tyrimų iki pilnos erdvės atkūrimo – pamatai, sienos, bimos erdvė, interjeras.
Kodėl svarbu: litvakų kultūros vaidmuo, Vilniaus daugiakultūriškumas. -
Radvilų (jėzuitų) rūmų ansamblis Vingio parkeKas buvo: didikų rezidencija, vėliau jėzuitų ir Vilniaus universiteto poilsio vieta; sunyko XIX a.
Ką rodome: reprezentacinių rūmų grąžinimas į kraštovaizdį, susiejant su išlikusiais ūkinių pastatų fragmentais.
Kodėl svarbu: LDK didikų, religinių įtampų, karo ir miesto raidos istorija.
-
Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčia (Arklių g., Vilnius)Kas buvo: barokinė karmeličių šventovė su vienuolynu; nugriauta XIX a. pabaigoje.
Ką rodome: skvero vietoje „pakylantis“ dvibokštis fasadas ir interjero fragmentai.
Kodėl svarbu: sąmoningo miesto sakralinės atminties trynimo pavyzdys po 1863–1864 m. sukilimo. -
Kauno Rotušės aikštės perimetras (XVIII a.)Kas buvo: politinis ir prekybinis centras, apsuptas mūrinių pirklių namų ir sandėlių.
Ką rodome: nugriautų perimetro pastatų atkūrimas pagal planus ir ikonografiją.
Kodėl svarbu: diskusija apie urbanistinę darną ir istorinio centro mastelį. -
Šiaulių Didžioji choralinė sinagoga („Baltoji gulbė“)Kas buvo: didžiausia regiono sinagoga, perstatyta XIX a., sunaikinta po karų.
Ką rodome: elegantiškų fasadų ir vidaus erdvių rekonstrukcija, bendruomenės gyvenimo garsai.
Kodėl svarbu: Šiaulių daugiatautė praeitis ir kultūrinis paveldas. -
Mitriūnų dvaras (Panevėžio r.)Kas buvo: romantizmo laikotarpio dvaras, kultūros židinys; šiandien – griuvėsiai.
Ką rodome: frontono, dekorų ir dvaro kompozicijos atstatymas kontekste su parku.
Kodėl svarbu: provincijos dvarų kultūrinė reikšmė ir nykimo mechanizmai. -
Karklės bažnyčia dvasinis ir kultūrinis krašto centrasKarklės evangelikų liuteronų parapija įkurta 1904 m. gegužės 15 d., kai šiam pajūrio kaimui buvo suteiktas savarankiškos parapijos statusas. Iki tol vietos gyventojai priklausė Kretingalės parapijai arba lankydavosi Klaipėdos Laukininkų bažnyčioje. Gavus savarankiškumą, pradėta rūpintis nuosava šventove, kuri stovėtų arčiau bendruomenės
gyvenimo centro. Ties kelių į Dargužius ir Nemirsetą sankryža iškilo mūrinė bažnyčia, pašventinta 1911 m. birželio 8 d.
Karo metais ji buvo apgriauta, o sovietmečiu visiškai nuardyta. Išliko tik pamatai ir kapinės, tyliai liudijančios apie prarastą dvasinę širdį.
Per pastarąjį dešimtmetį vis garsiau kalbama apie Karklės šventovės reikšmę Mažajai Lietuvai. Prieš keletą metų atkurta parapija, o kartu pradėta intensyviai ruoštis bažnyčios atstatymui. Renkama istorinė medžiaga, buriami žmonės, ieškoma architektūrinės vizijos.
Unikalu yra tai, kad ji stovėjo vos už pusės kilometro nuo Baltijos jūros, todėl atstačius būtų arčiausiai jūros esanti šventovė Lietuvoje.
Tai taptu gyvu ženklu, kad tikėjimas ir bendrystė išlieka stipresni už laiko ir istorijos audras. -
Vilniaus miesto didieji vartai (3 iš 10) – pvz., Subačiaus, Totorių, Šlapieji (Marijos Magdalenos)Kas buvo: XV–XVI a. gynybinės linijos vartai, nugriauti XVIII–XIX a.
Ką rodome: vartų bokštų ir sienos atkarpų atkūrimas iš planų ir graviūrų.
Kodėl svarbu: miesto gynybos istorija ir prarastos panoramos. -
Trakų salos pilies neišlikusios dalys (pvz., žemutinė pilis)Kas buvo: LDK politinis ir gynybinis centras; dalys neatstatytos.
Ką rodome: dabartinės pilies papildymas trūkstamais tūriniais elementais pagal tyrimus.
Kodėl svarbu: valstybingumo simbolio kaita per amžius. -
Rietavo Oginskių dvarasKas buvo: XIX a. inovacijų ir kultūros centras (pirmoji Lietuvos elektrinė – 1892 m.).
Ką rodome: rūmų, oranžerijų ir parko atkūrimas, „elektros stebuklo“ istorinė scena.
Kodėl svarbu: dvarų modernizacijos indėlis, mokslo ir pramonės naujovės Lietuvoje. -
Gargždai prieš didįjį 1939 m. gaisrąKas buvo: gyvybingas Mažosios Lietuvos miestelis su turgaus aikšte, sinagoga, mediniais namais.
Ką rodome: miesto centro atkūrimas pagal nuotraukas, planus, atsiminimus.
Laida padės suprasti, kaip gaisras pakeitė miesto urbanistinę struktūrą, ir atskleis Gargždų kaip svarbaus Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos paribio prekybos bei kultūros centro praeitį.
VIENOS PROGRAMOS SCENARIJUS
🎬 1 laida: „Vilniaus Didžioji sinagoga“ Pavadinimas:„Šiaurės Jeruzalės širdis“
1. Įžanga (0:00–2:00)Vilniaus senamiesčio rytas. Kamera lėtai slysta per Vokiečių gatvę, stabteli ties Sinagogų kiemeliu.
Balsas už kadro:
„Čia, kur šiandien matome tik archeologinius pamatų kontūrus, kadaise stovėjo Vilniaus Didžioji sinagoga – viena didingiausių žydų šventovių Rytų Europoje. Tai buvo „Šiaurės Jeruzalės“ širdis – vieta, kur gyveno, meldėsi ir kūrė bendruomenė, suformavusi unikalų kultūrinį Vilniaus veidą.“
2. Archeologijos ir istorijos pasakojimas (2:00–6:00)Interviu su archeologu dr. Jonu Geniu ir istorike dr. Irena Veisaitiene (archyvinis įrašas / kolegų citatos).
Rodomi kadrai iš archeologinių tyrimų aikštelės – kasinėjimai, išlikę pamatų fragmentai, detalės.
Ekspertas komentuoja:
„Mūsų kasinėjimai atvėrė ne tik architektūros fragmentus, bet ir bendruomenės gyvenimo ženklus – liturginius objektus, šviestuvų likučius, vaikų raštelius, knygų fragmentus. Tai tarsi miestas po miestu.“
3. Virtualus atkūrimo procesas (6:00–10:00)Kamera persikelia į studiją – prie kompiuterių sėdi 3D grafikai, VR kūrėjai ir menotyrininkas.
Diskusija vyksta prie modelio ekrane – „Unreal Engine“ platformoje atstatomas sinagogos tūris.
Grafikas: „Turime tik senas nuotraukas ir aprašymus, todėl architektūros proporcijas tenka rekonstruoti pagal analogus iš Rytų Europos.“
Menotyrininkė: „Svarbiausia – ne tik tikslumas, bet ir dvasia. Norime, kad žmogus pajustų mastelį, aukštį, šviesą, garsą.“
Rodomas procesas – iš brėžinių kyla sienos, lubos, bimos erdvė, vitražai, medinės galerijos.
4. Diskusija: kultūrinė reikšmė (10:00–14:00)Studijoje – diskusija su kultūros paveldo ekspertu, Vilniaus Gaono muziejaus atstovu ir Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu.
Kalbama apie sinagogos reikšmę Vilniaus identitetui ir litvakų paveldui.
„Didžioji sinagoga – tai ne tik pastatas. Tai civilizacijos atmintis, kurios netekome. Ji primena, kad Vilnius buvo daugiakalbis, daugiakultūris miestas, kurio jėga slypėjo įvairovėje.“
5. Virtualios rekonstrukcijos kulminacija (14:00–18:00)Vizualizacija – sinagoga atgyja ekrane.
Pamatų vietoje kyla tūris, šviesa užlieja interjerą, girdisi maldos aidai, vaikų juokas, miesto triukšmas.
Žiūrovas mato, kaip praeitis ir dabartis susilieja – Sinagogos kiemelis „prisipildo“ istorijos.
Balsas už kadro:
„Šis pastatas stovėjo čia keturis šimtmečius. Šiandien jis sugrįžta – ne akmenimis, o šviesa ir atmintimi.“
6. Refleksija ir išvada (18:00–20:00)Interviu su jaunuoju Vilniaus Gaono gimnazijos mokiniu:
„Kai pamatai, kaip viskas atrodė, supranti, kad istorija yra šalia. Ji nėra dulkės – ji mūsų dalis.“
Balsas už kadro:
„Atkurti – tai ne tik pastatyti iš naujo. Tai prikelti atmintį, kad miestas vėl turėtų savo širdį.“
Pabaigoje – sinagogos modelis iš tolo. Ant ekrano užrašas:
„Vilniaus Didžioji sinagoga – Šiaurės Jeruzalės širdis, atgimusi virtualiai.“
1. Įžanga (0:00–2:00)Vilniaus senamiesčio rytas. Kamera lėtai slysta per Vokiečių gatvę, stabteli ties Sinagogų kiemeliu.
Balsas už kadro:
„Čia, kur šiandien matome tik archeologinius pamatų kontūrus, kadaise stovėjo Vilniaus Didžioji sinagoga – viena didingiausių žydų šventovių Rytų Europoje. Tai buvo „Šiaurės Jeruzalės“ širdis – vieta, kur gyveno, meldėsi ir kūrė bendruomenė, suformavusi unikalų kultūrinį Vilniaus veidą.“
2. Archeologijos ir istorijos pasakojimas (2:00–6:00)Interviu su archeologu dr. Jonu Geniu ir istorike dr. Irena Veisaitiene (archyvinis įrašas / kolegų citatos).
Rodomi kadrai iš archeologinių tyrimų aikštelės – kasinėjimai, išlikę pamatų fragmentai, detalės.
Ekspertas komentuoja:
„Mūsų kasinėjimai atvėrė ne tik architektūros fragmentus, bet ir bendruomenės gyvenimo ženklus – liturginius objektus, šviestuvų likučius, vaikų raštelius, knygų fragmentus. Tai tarsi miestas po miestu.“
3. Virtualus atkūrimo procesas (6:00–10:00)Kamera persikelia į studiją – prie kompiuterių sėdi 3D grafikai, VR kūrėjai ir menotyrininkas.
Diskusija vyksta prie modelio ekrane – „Unreal Engine“ platformoje atstatomas sinagogos tūris.
Grafikas: „Turime tik senas nuotraukas ir aprašymus, todėl architektūros proporcijas tenka rekonstruoti pagal analogus iš Rytų Europos.“
Menotyrininkė: „Svarbiausia – ne tik tikslumas, bet ir dvasia. Norime, kad žmogus pajustų mastelį, aukštį, šviesą, garsą.“
Rodomas procesas – iš brėžinių kyla sienos, lubos, bimos erdvė, vitražai, medinės galerijos.
4. Diskusija: kultūrinė reikšmė (10:00–14:00)Studijoje – diskusija su kultūros paveldo ekspertu, Vilniaus Gaono muziejaus atstovu ir Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu.
Kalbama apie sinagogos reikšmę Vilniaus identitetui ir litvakų paveldui.
„Didžioji sinagoga – tai ne tik pastatas. Tai civilizacijos atmintis, kurios netekome. Ji primena, kad Vilnius buvo daugiakalbis, daugiakultūris miestas, kurio jėga slypėjo įvairovėje.“
5. Virtualios rekonstrukcijos kulminacija (14:00–18:00)Vizualizacija – sinagoga atgyja ekrane.
Pamatų vietoje kyla tūris, šviesa užlieja interjerą, girdisi maldos aidai, vaikų juokas, miesto triukšmas.
Žiūrovas mato, kaip praeitis ir dabartis susilieja – Sinagogos kiemelis „prisipildo“ istorijos.
Balsas už kadro:
„Šis pastatas stovėjo čia keturis šimtmečius. Šiandien jis sugrįžta – ne akmenimis, o šviesa ir atmintimi.“
6. Refleksija ir išvada (18:00–20:00)Interviu su jaunuoju Vilniaus Gaono gimnazijos mokiniu:
„Kai pamatai, kaip viskas atrodė, supranti, kad istorija yra šalia. Ji nėra dulkės – ji mūsų dalis.“
Balsas už kadro:
„Atkurti – tai ne tik pastatyti iš naujo. Tai prikelti atmintį, kad miestas vėl turėtų savo širdį.“
Pabaigoje – sinagogos modelis iš tolo. Ant ekrano užrašas:
„Vilniaus Didžioji sinagoga – Šiaurės Jeruzalės širdis, atgimusi virtualiai.“
- Pastaba kūrybinei grupei:Laidoje bus naudojami VR/AR vaizdai, DI pagalba atkurti interjero fragmentai, autentiški garsai (maldos, miesto fonas).
- Įtraukiama diskusija tarp istorikų, menotyrininkų, archeologų ir grafikos kūrėjų – filmas apie atgimimą per kūrybą.
- Finalas – emocinė jungtis tarp praeities ir dabarties: kaip skaitmeninės technologijos leidžia „prisiliesti“ prie istorijos.
Mūsų komanda
- Aelita Ambrulevičiūtė ( Humanitarinių mokslų daktarė )Projekto vadovas,
- Nerijus ŠirvysRežisierius
- Ingrida ŽirlienėRedaktorius
- Paulius Juočeris (UAB „Iron Cat")Posprodukcija, VR/AR turinio kūrimas
- Aušra SviderskienėPosprodukcija, VR/AR turinio kūrimas
- Tomas SakroPosprodukcija, turinio kūrimas panaudojant DI grafikos galimybes
- Eligijus PovilauskasPosprodukcija, turinio kūrimas panaudojant Blender grafikos galimybes
- Ričardas LisinskasMontažo režisierius
- Mantas ŠikarskasOperatorius
- Gytautas PoškaOperatorius
- Simona AukštakalnėProjekto koordinatorius
- Saulius NovikasProdiuseris
Kontaktinė informacija
Saulius Novikas
+370 612 76 515
prodiuseris.saulius@gmail.com
+370 612 76 515
prodiuseris.saulius@gmail.com
