Lietuvybė glūdi tarmėse
TV laidų ciklas
Programos tema:
Kalba yra esminis mūsų mąstymo, kūrybos ir savivokos matmuo. Gimstame ir augame vietinės kalbos aplinkoje, išmokstame reikštis ir formuojamės kaip asmenybės konkrečios, vietinės kalbos-tarmės veikiami. Būtent per kalbą, pasakojimą ir tam tikrai vietai būdingą tarmę išlaikoma įvairių vietų atmintis. Tapatybės suvokimą ir tam tikrą savaimingumą lemia tiek pati lietuvių kalba, tiek ir skirtingi jos buvimo būdai – tarmės. Būtent tarmės sieja žmogų su dar konkretesne vieta ir asmenine istorija.
Tarmių vartosena buvo priblėsusi, nustumta į kalbos vartojimo užribį, likusi šeimos, uždarų namų kalba. Paskutiniais dešimtmečiaois pradėta sąmoningai gaivinti tokiomis iniciatyvomis kaip Tarmių metai, tarmiškos kūrybos festivaliai ir kt. Šiuo metu gausėja įvairių nuoseklių iniciatyvų – jau tradiciniais tapo Aukštaičių sambūrio organizuojami tarmiškos poezijos festivaliai, sutraukiantis tūkstančius dalyvių, dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“, kasmet vyksta ne vienas renginys, skatinantis žemaitiškosios tapatybės paieškas. Didelis dalyvių susidomėjimas žymi natūralų savosios, artimiausios kultūros išsaugojimo, o daug kam – pažinimo poreikį.
Projekte atskleisime, kodėl tarmės svarbios šiandieniniam žmogui ir kaip jų vartosena prisideda prie lietuviškosios tapatybės savivokos ir jos gyvybingumo.
Ar tarmę galima išmokti? Kas vyksta su kalba ir tarme išeivijoje? Kaip skirtingos tarmės sąveikauja, staiga suplūdusios į miestą? Koks yra tarmės ir bendrinės kalbos santykis: kodėl tautą vienijusios bendrinės kalbos šiandien nebeužtenka gilesniam savo tautiškumo ir tapatybės suvokimui? Kaip ir kokiais būdais šiandien išgyvenamas priklausymas tautai, bendruomenei?
Kalba yra esminis mūsų mąstymo, kūrybos ir savivokos matmuo. Gimstame ir augame vietinės kalbos aplinkoje, išmokstame reikštis ir formuojamės kaip asmenybės konkrečios, vietinės kalbos-tarmės veikiami. Būtent per kalbą, pasakojimą ir tam tikrai vietai būdingą tarmę išlaikoma įvairių vietų atmintis. Tapatybės suvokimą ir tam tikrą savaimingumą lemia tiek pati lietuvių kalba, tiek ir skirtingi jos buvimo būdai – tarmės. Būtent tarmės sieja žmogų su dar konkretesne vieta ir asmenine istorija.
Tarmių vartosena buvo priblėsusi, nustumta į kalbos vartojimo užribį, likusi šeimos, uždarų namų kalba. Paskutiniais dešimtmečiaois pradėta sąmoningai gaivinti tokiomis iniciatyvomis kaip Tarmių metai, tarmiškos kūrybos festivaliai ir kt. Šiuo metu gausėja įvairių nuoseklių iniciatyvų – jau tradiciniais tapo Aukštaičių sambūrio organizuojami tarmiškos poezijos festivaliai, sutraukiantis tūkstančius dalyvių, dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“, kasmet vyksta ne vienas renginys, skatinantis žemaitiškosios tapatybės paieškas. Didelis dalyvių susidomėjimas žymi natūralų savosios, artimiausios kultūros išsaugojimo, o daug kam – pažinimo poreikį.
Projekte atskleisime, kodėl tarmės svarbios šiandieniniam žmogui ir kaip jų vartosena prisideda prie lietuviškosios tapatybės savivokos ir jos gyvybingumo.
Ar tarmę galima išmokti? Kas vyksta su kalba ir tarme išeivijoje? Kaip skirtingos tarmės sąveikauja, staiga suplūdusios į miestą? Koks yra tarmės ir bendrinės kalbos santykis: kodėl tautą vienijusios bendrinės kalbos šiandien nebeužtenka gilesniam savo tautiškumo ir tapatybės suvokimui? Kaip ir kokiais būdais šiandien išgyvenamas priklausymas tautai, bendruomenei?
Pagrindinė idėja:
Pagrindiniai tematiniai pjūviai:
1. Tarmių reikšmė kasdienėje kalboje, bendravime. Regionai ir didieji miestai.
2. Tarmės literatūroje
4. Tarmė kaip reikšminga tapatybės dalis
5. Tarmės ir lietuviškumo stiprinimas
Unikali vedėjo koncepcija: vedėjas – DI grafika sukurtas ir virtualios realybės aplinka modeliuojamas „aitvaras“ – bus įdomus ir interaktyvus sprendimas. Jis gali ne tik pristatyti informaciją, bet ir „keliauti“ per skirtingus Lietuvos regionus, vaizdingai atskleisdamas tarmių įvairovę. Šis personažas bus simbolinis tarpininkas tarp skirtingų Lietuvos kultūrinių regionų.
Archyvinės įrašų medžiagos naudojimas padės vizualiai parodyti, kaip tarmės vystėsi laikui bėgant, ir suteiks autentikos pojūtį. Tai bus istoriniai įrašai, skirti parodyti tarmių raidos aspektus arba prisiminti svarbias asmenybes.
Kiekvienas segmentas vėliau gali būti atskirai transliuojamas ir panaudojamas mokymuose, o jų tarpusavio ryšiai leis žiūrovams geriau suprasti, kaip tarmės veikia skirtinguose lietuviškosios tapatybės aspektuose.
Aktualumas:
Padidėjęs Lietuvos ir užsienije gyvenančių Lietuvių susidomėjimas Lietuvių kalba ir jos tarmėmis, bei šiomis temomis ruoštomis TV laidomis, aukšti publikacijų įvertinimai, reitingai, peržiūrų ir komentarų kiekiai bei rodikliai leidžia daryti išvadą, kad tokio turinio laidos ir informacija tampa vis didesnio dėmesio objektu. Pastaruoju metu pastebimas tendencijų augimas.Rodikliai rodo didelį poreikį tokio tipo laidoms, kurios ne tik įtraukia žiūrovus, bet ir suteikia vertingos istorinės ir kultūrinės informacijos, praturtindamos mokymosi procesą ir skatinančios lietuviškosios tapatybės suvokimą.
Padidėjęs Lietuvos ir užsienije gyvenančių Lietuvių susidomėjimas Lietuvių kalba ir jos tarmėmis, bei šiomis temomis ruoštomis TV laidomis, aukšti publikacijų įvertinimai, reitingai, peržiūrų ir komentarų kiekiai bei rodikliai leidžia daryti išvadą, kad tokio turinio laidos ir informacija tampa vis didesnio dėmesio objektu. Pastaruoju metu pastebimas tendencijų augimas.Rodikliai rodo didelį poreikį tokio tipo laidoms, kurios ne tik įtraukia žiūrovus, bet ir suteikia vertingos istorinės ir kultūrinės informacijos, praturtindamos mokymosi procesą ir skatinančios lietuviškosios tapatybės suvokimą.
PROGRAMŲ TEMŲ SĄRAŠAS
-
1.Laida „Nereikia cackų pacackų“
- Žemaičiai – politinio ir kultūrinio regiono skirtumai. Tarmių ir patarmių įvairovė – vakarų baltų ir kuršių įtaka žemaitiškai tarmei (Pabrėža). Prigimtinės kultūros raiškos būdai šiandien: Kuršių kultūros festivalis Imbarėje, žurnalo „Žemaičių žemė“ leidėjai (Mukienė), poetai ir rašytojai, kuriantys žemaitiškai. Folkloro ansambliai – žemaitis kaime ir mieste (Virvytė, Platelia ir kiti).
-
2.Laida „Aukštaitėj - aukšts dongs ė čysts vondva“- Aukštaičiai – plačiąja ir siaurąja prasme: kaip jie skirstomi, kodėl taip skiriasi ir kodėl kartais nesusišneka patys? Kalbininkai, lingvistai V. Kardelis, B. Stundžia.. Kultūros raiškos būdai šiandien: poetai, bardai, sutartinių stovyklos, Sutarjela – respublikinė sutartinių šventė.
-
3.Laida „Čiulba ulba sakalas“ (Dzūkija).- „Palaiminti tie, kurie paraina namo“ – S. Geda. Kada atsirado dzūkai ir kas juos taip pavadino? Tautosakininkė, kalbininkė Vilma Daugirdaitė. Dzūkiška poezija – Juozas Žitkauskas. Atrasti savyje dzūką – Kašėtų šeima.
-
4.Laida „Nekask duobės kitam, nes gali kaimynui šulinį iškasti“
- Suvalkiečiai ar sūduviai – istorinės ir kalbinės peripetijos. Sūduvių knygelė – vienas seniausių kalbos paminklų. . Sūduvis Jablonskis tapo mūsų visų lemtimi. Kraštas ir kalba – valstybės „lopšys“. Valstybė kūrėsi ant suvalkietiško mentaliteto ir kalbos. Basanavičynės stovyklos ir kultūrinės iniciatyvos, Skriaudžių kanklininkai (100 metų).
-
5.Laida „Gyvas kalboje“ – Mažoji Lietuva.- Kultūrinis ar etnografinis regionas? Išlikti lietuvininku. Kalbos išlaikymo istorija ir kultūrinis sąjūdis, Vydūno ir kitų kurtos draugijos, pirmosios dainų šventės – protestantiškosios kultūros paminklas. Krašto genocidas ir bandymas šiandien „iš pelenų įkurti ugnį“ – Šišioniškių šnektos puoselėtojai, Kafijos gėrėjų suėjimai. Klaipėdos folkloro ansambliai, pamario dainos, instrumentai.
-
6.Laida „Man reiks išeitie in svetimą šalį...“ (išeivija)
- Laida „Man reiks išeitie in svetimą šalį...“ (išeivija). Prigimtinės kultūros išsaugojimo svarba (Lichtenšteinas, JAV ir kitos lietuvių bendruomenės), kalbų persipynimai šeimose. Kaip pasirinkti, kuo užauginsime vaikus? Ar reikia rinktis, ar galima suderinti? Emigrantų patirtys. Kas atsitinka su prigimtine tarme, gyvenant kitų kalbų apsuptyje? Pasaulio Lietuva – kuo ji svarbi Lietuvai.
VIENOS PROGRAMOS SCENARIJUS
Projektu šiuolaikiškai ir kūrybiškai pristatomas šiandieninis tarmių vaidmuo. Į laidas bus įtraukti tarmiškai kuriantys menininkai, mokslininkai ir archyvinė medžiaga, siekiant parodyti tarmių svarbą įvairiuose Lietuvos kultūriniuose regionuose ir išeivijoje. Šis projektas tyrinėja tarmių vaidmenį šiuolaikinio lietuviškumo kontekste, atskleidžiant, kaip tarmės formuoja mūsų mąstymą, kūrybiškumą ir identitetą. Pasitelkiama DI sukurta grafika ir virtualios realybės technologinės galimybės.
Temos studijos vizualizacija
Laidos scenarijaus autoriai ir sumanytojai: Vaersa Liutkutė Zakarienė
Režisierius Ričardas Matačius
Scenarijaus planas:
Laida
Epilogas:
Animuota laidos UŽSKLANDA.
TITRAI. Pabaiga.
Mūsų komanda
- Ričardas MatačiusRežisierius ir monta=o re=isierius
- Varsa Liutkutė-ZakarienėProjekto vadovas ,scenarijaus autorius ir sumanytojas
- Eglė Gelažiūtė-PranevičienėScenarijaus autorius ir sumanytojas
- Vilma Daugirdaitė. Humanitarinių mokslų daktarėProjekto konsultantas
- Prof. Vytautas KardelisKonsultantas
- Prof. Bonifacas StundžiaKonsultantas,
- Leonardas ŽilinskasPosprodukcija, VR/AR turinio kūrimas
- Evaldas KondrackisGarso inžinierius ir muzikinio takelio kūrėjas
- Mantas ŠikarskasOperatorius
- Artūras JefremovasOperatorius
- Ingrida ŽirlienėRedaktorius
- Simona BelopertavičiūtėProjekto koordinatorius
- Erika SinkevičiūtėVykdančioji prodiuserė
- Saulius NovikasProdiuseris
Kontaktinė informacija
Saulius Novikas
8 612 76 515
prodiuseris.saulius@gmail.com
8 612 76 515
prodiuseris.saulius@gmail.com
