Laisvės kovų paslaptys
TV laidų ciklas
Projekto tikslai:
Supažindinti visuomenę su Laisvės kovų istorija, skatinti visuomenės domėjimąsi Laisvės kovomis ir nusiteikimą ginti tas vertybes, kurias gynė Laisvės kovotojai.
Projekto uždaviniai:
Supažindinti visuomenę su Laisvės kovų istorija, skatinti visuomenės domėjimąsi Laisvės kovomis ir nusiteikimą ginti tas vertybes, kurias gynė Laisvės kovotojai.
Projekto uždaviniai:
- pateikti visuomenei informaciją apie XX a. istorinius atvejus, Laisvės kovų vietas;
- sudominti visuomenę, o ypatingai jos jaunąją dalį, Laisvės kovų istorija;
- didinti visuomenės atsparumą propagandai ir skatinti patriotizmą.
Projekto pristatymas, aktualumas, poreikis:
Šiuo metu pastebimas per mažas visuomenės informavimas apie mūsų praeitį, Laisvės kovas. Nepaisant to, kad Lietuvoje vykdoma nemažai tyrimų, jaunoji karta ir likusi visuomenės dalis labai mažai informuojama apie praeities įvykius, kuriais turėtume didžiuotis, juos minėti ir skatinti istorinių vietų lankymą, domėjimąsi istorija. Net ir gimnazijų mokymo programose Laisvės kovoms skirta labai mažai valandų, gimnazistai tik paviršutiniškai supažindinami su Laisvės kovų istorija.
Archeologinių ir kitų tyrimų medžiaga neturi likti vien akademikų rate pasiekiama informacija, o būti skleidžiama kuo plačiau, atradimais dalinantis įvairiais būdais. Vienas iš efektyviausių būdų – TV laidos.
Patirtis rodo, kad visuomenei, o ypač jaunimui, istorijos temos būna patrauklios ir įdomios, jie noriai dalyvauja žygiuose, lankant istorines vietas, rodo didelį susidomėjimą istorine rekonstrukcija. Tam reikia iniciatyvų, kad apie tokias vietas sužinotų kuo daugiau žmonių, be to, kiekviena istorinio įvykio vieta tyrimų metu atskleidžia daugiau iki tol nežinotų detalių, atrandami iškalbingi artefaktai, kurie patenka į muziejų fondus ir ekspozicijas, dažniausiai yra prieinami visuomenei. Tačiau atrastų daiktų istorija iš pirmų lūpų visada ženkliai pakelia jų vertę.
Šiuo metu pastebimas per mažas visuomenės informavimas apie mūsų praeitį, Laisvės kovas. Nepaisant to, kad Lietuvoje vykdoma nemažai tyrimų, jaunoji karta ir likusi visuomenės dalis labai mažai informuojama apie praeities įvykius, kuriais turėtume didžiuotis, juos minėti ir skatinti istorinių vietų lankymą, domėjimąsi istorija. Net ir gimnazijų mokymo programose Laisvės kovoms skirta labai mažai valandų, gimnazistai tik paviršutiniškai supažindinami su Laisvės kovų istorija.
Archeologinių ir kitų tyrimų medžiaga neturi likti vien akademikų rate pasiekiama informacija, o būti skleidžiama kuo plačiau, atradimais dalinantis įvairiais būdais. Vienas iš efektyviausių būdų – TV laidos.
Patirtis rodo, kad visuomenei, o ypač jaunimui, istorijos temos būna patrauklios ir įdomios, jie noriai dalyvauja žygiuose, lankant istorines vietas, rodo didelį susidomėjimą istorine rekonstrukcija. Tam reikia iniciatyvų, kad apie tokias vietas sužinotų kuo daugiau žmonių, be to, kiekviena istorinio įvykio vieta tyrimų metu atskleidžia daugiau iki tol nežinotų detalių, atrandami iškalbingi artefaktai, kurie patenka į muziejų fondus ir ekspozicijas, dažniausiai yra prieinami visuomenei. Tačiau atrastų daiktų istorija iš pirmų lūpų visada ženkliai pakelia jų vertę.
Sutrumpintas projekto aprašymas
Projekto sumanymas – aplankyti Laisvės kovų vietas, pateikti informaciją, kuri sudomintų žiūrovą, atskleistų daugiau Laisvės kovų spalvų, supažindinti su tose vietose atliktais tyrimais ir tuo, ką jie atskleidžia.
Kiekvienos temos / laidos struktūra ir siužetas susidės iš vieno ar kelių pašnekovų pasakojimo, nuvykus į istorinio įvykio vietovę. Pasakojimas susidarys iš istorinio įvykio konteksto pristatymo, įvykio dalyvių paminėjimo, paties įvykio apžvalgos, pasitelkiant vietovę, galbūt papildomai demonstruojant išlikusius dokumentus, schemas. Laidos vedėjo pašnekovai pristatys savo atliktus tyrimus ir surastus artefaktus, bus vykstama į muziejus ir su įvykiu susiję artefaktai parodomi gyvai, pasakojama jų istorija, pateikiamos prielaidos, kartais intriguojančios sąsajos su kitais vykusiais istoriniais įvykiais ar asmenybėmis.
Kai kurios istorinių įvykių detalės bus rekonstruojamos pasitelkiant istorinės rekonstrukcijos klubus.
Laidos vedėjas, pats dalyvavęs Laisvės kovų vietovių archeologiniuose tyrimuose, pateiks apibendrinimą, kartais ir savas įžvalgas, pasitelkdamas karybos žinias ir patirtį.
Kiekvienos temos / laidos struktūra ir siužetas susidės iš vieno ar kelių pašnekovų pasakojimo, nuvykus į istorinio įvykio vietovę. Pasakojimas susidarys iš istorinio įvykio konteksto pristatymo, įvykio dalyvių paminėjimo, paties įvykio apžvalgos, pasitelkiant vietovę, galbūt papildomai demonstruojant išlikusius dokumentus, schemas. Laidos vedėjo pašnekovai pristatys savo atliktus tyrimus ir surastus artefaktus, bus vykstama į muziejus ir su įvykiu susiję artefaktai parodomi gyvai, pasakojama jų istorija, pateikiamos prielaidos, kartais intriguojančios sąsajos su kitais vykusiais istoriniais įvykiais ar asmenybėmis.
Kai kurios istorinių įvykių detalės bus rekonstruojamos pasitelkiant istorinės rekonstrukcijos klubus.
Laidos vedėjas, pats dalyvavęs Laisvės kovų vietovių archeologiniuose tyrimuose, pateiks apibendrinimą, kartais ir savas įžvalgas, pasitelkdamas karybos žinias ir patirtį.
Projekto poveikis
1. Paskatinti visuomenę:
- domėtis Laisvės kovų istorija;
- lankytis istorinėse vietovėse, renginiuose, minint Laisvės kovas;
- didžiuotis savo istorine praeitimi;
- aktyviai dalyvauti Laisvės kovų tyrimuose ar prisidėti juos vykdant ar organizuojant.
PROGRAMŲ TEMŲ SĄRAŠAS
LLKS ŠTABO BUNKERIS DAUGĖLIŠKIŲ MIŠKE IR PASKUTINIOJI KULKA
2010 m. sistemingi, kompleksiniai archeologiniai tyrinėjimai pirmą kartą atlikti Daugėliškių miške, Ariogalos apylinkėse. Ar įsivaizduojate, ką jautė partizanas, lipdamas iš bunkerio, kai aplinkui angą dar sklaidėsi karstelėję granatų sprogimo dūmai ir vos už kelių metrų girdėjosi rusiški kontūzytų karių keiksmai?..
Kas ir kada įrengė bunkerį? Kodėl jis yra ypatingai svarbus partizaninio karo kontekste? Kodėl tiriant tokius istorinius objektus yra būtini kompleksiniai tyrimai (pristatomas tokių tyrimų principas).
Partizano paskutinioji kulka (Raseinių muziejaus ekspozicija / fondai). Bus pateikta ekspertinė išvada: iš kokio ginklo šauta, kaip tai nustatyta, koks buvo žalojantis poveikis.
Kas ir kada įrengė bunkerį? Kodėl jis yra ypatingai svarbus partizaninio karo kontekste? Kodėl tiriant tokius istorinius objektus yra būtini kompleksiniai tyrimai (pristatomas tokių tyrimų principas).
Partizano paskutinioji kulka (Raseinių muziejaus ekspozicija / fondai). Bus pateikta ekspertinė išvada: iš kokio ginklo šauta, kaip tai nustatyta, koks buvo žalojantis poveikis.
UŽPELKIŲ KAUTYNĖS IR PARTIZANO ŽIEDAS
Ankstyvą ir drėgną 1949 m. rugpjūčio 13-osios rytą stovyklą pasiekia Bronius Liesis-Naktis, lydimas brolių Vytauto ir Viktoro Šniuolių bei Lauryno Mingėlo-Džiugo. Vyrai įsikuria prie nedidelio laužo. Tikriausiai vykdoma artimos sargybos rutina. Stokojant žmogiškųjų išteklių, tolimieji postai nėra išdėstyti, būdraujama tik pačioje stovykloje. MGB kariai apsupa partizanus, juos užklupdami bemaž netikėtai. Bus rodoma atkuriamoji rekonstrukcija: kai kurios mūšio scenos, partizanų gynyba, manevras, sužeistojo išnešimas.
Archeologiniai tyrinėjimai Užpelkių miške – nuo ilgų ir sudėtingų vietos paieškų iki partizano žiedo suradimo (žiedas saugomas Šiaulių „Aušros” muziejuje). Laida pristatys tikslią žiedo kopiją, pagamintą juvelyro Martyno Barzdelio, ir šios istorijos įkvėptą knygą „Partizano žiedas”.
Partizanų juvelyrika. Patriotinių žiedų paplitimas partizanų tarpe. Ar žiedai mūvėti tik dėl grožio?
Archeologiniai tyrinėjimai Užpelkių miške – nuo ilgų ir sudėtingų vietos paieškų iki partizano žiedo suradimo (žiedas saugomas Šiaulių „Aušros” muziejuje). Laida pristatys tikslią žiedo kopiją, pagamintą juvelyro Martyno Barzdelio, ir šios istorijos įkvėptą knygą „Partizano žiedas”.
Partizanų juvelyrika. Patriotinių žiedų paplitimas partizanų tarpe. Ar žiedai mūvėti tik dėl grožio?
VARVIŠKĖS PUOLIMAS 1923. KLASTINGASIS LIETUVIŲ MANEVRAS IR MŪŠIS DĖL TILTO
1919–1920 m. šiame piečiausiame Lietuvos kampe susitelkė iš Lietuvos pabėgę lenkų dvarininkai. Remiami Lenkijos vyriausybės, jie suorganizavo Samorząd Warwiszki (Varviškės savivaldą), dar vadinamą „Varviškės respublika“. Kokios konflikto su Lenkija ištakos? Kodėl kūrėsi tokie separatistiniai dariniai?
1923 kovo 15 d. Tautų Sąjungos paskirta ambasadorių konferencija panaikino neutraliąją zoną ir Varviškę priskyrė Lietuvai. „Varviškės respubliką” likvidavo iš Alytaus atvykęs 11-ojo Vilniaus pėstininkų pulko 1-as batalionas, kuriam talkino vietos šauliai ir policija. Nuvykus į Leipalingį, gautas nurodymas naktį miško takais apsupti Varviškės kaimą ir sunaikinti banditų įgulą. 1923 03 23 anksti rytą jie buvo apsupti, po atkaklių kautynių įtvirtinimai buvo sugriauti, Varviškė užimta, sudegė didelė dalis kaimo trobesių.
Apgaulingas lietuvių manevras, nulėmęs operacijos sėkmę.
Mūšis dėl Sventijansko tilto: kodėl leitenantas imasi šaudyti iš kulkosvaidžio?
Lenkų partizanai prie Sventijansko tilto. Ar tikrai ten buvo partizanai, o ne perrengti lenkų kariai?
1923 kovo 15 d. Tautų Sąjungos paskirta ambasadorių konferencija panaikino neutraliąją zoną ir Varviškę priskyrė Lietuvai. „Varviškės respubliką” likvidavo iš Alytaus atvykęs 11-ojo Vilniaus pėstininkų pulko 1-as batalionas, kuriam talkino vietos šauliai ir policija. Nuvykus į Leipalingį, gautas nurodymas naktį miško takais apsupti Varviškės kaimą ir sunaikinti banditų įgulą. 1923 03 23 anksti rytą jie buvo apsupti, po atkaklių kautynių įtvirtinimai buvo sugriauti, Varviškė užimta, sudegė didelė dalis kaimo trobesių.
Apgaulingas lietuvių manevras, nulėmęs operacijos sėkmę.
Mūšis dėl Sventijansko tilto: kodėl leitenantas imasi šaudyti iš kulkosvaidžio?
Lenkų partizanai prie Sventijansko tilto. Ar tikrai ten buvo partizanai, o ne perrengti lenkų kariai?
ŽASLIŲ MŪŠIS 1919. PIRMIEJI SAVANORIAI IR AMBICIJOS NUEITI IKI VILNIAUS
1919 m. balandžio 2–8 d. Strošiūnų, Pajautiškių, Guronių, Žaslių geležinkelio stoties ir Žaslių miestelio apylinkėse tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų vyko kautynės, kurios buvo vienas svarbesnių 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų bolševikų fronte etapų. Žaslių kautynės buvo pirmosios organizuotos Lietuvos kariuomenės puolamojo pobūdžio Daugų–Žaslių karinės operacijos dalis, kurios metu iš įtvirtintos Strošiūnų–Pajautiškių–Guronių–Žaslių geležinkelio stoties – Žaslių miestelio linijos bolševikai buvo nustumti Mijaugonių kryptimi (vėliau pasitraukė link Maišiagalos). Tuo būdu buvo galutinai sutrukdytos bolševikų pastangos pro Alytų ir Kaišiadoris žygiuoti į Kauną ir užimti visą Lietuvą. Kautynių metu lietuvių pusėje žuvo 4, sužeisti 40 ir dingo be žinios 20 kareivių. Žuvusieji iškilmingai palaidoti 1919 m. balandžio 10 d. Žiežmarių kapinėse.
PAGRENDOS MIŠKO BUNKERIO MĮSLĖ
Per kasinėjimus 2013 metais archeologai aptiko apie 400 radinių, daugiausiai – šovinių tūtelių ir kulkų. Vienas įspūdingiausių radinių – bunkerio išėjimo landoje rastas užtaisytas vokiškas šturmo pistoletas „Kampfpistole“.
Ištyrę Pagrendos bunkerį, archeologai susidėliojo planą, kaip galėjo vykti mūšis. Šturmo eigą atkurti padėjo Lietuvos kariuomenės viršilos ir patyrusio kario E. Kuckailio žinios. Kovoje naudotos amunicijos dalys rodo, kad kova buvo įnirtinga. „Kautynės tarp partizanų ir sovietų kareivių prasidėjo pastariesiems aptikus bunkerį. Užfiksuoti radiniai liudija, kad dalis partizanų sėkmingai prasiveržė iš bunkerio“
Per kautynes žuvo Didžiosios kovos apygardos partizanai: Bolius, Kajetonas ir Vladas Česoniai, Vladas Juozupka, Ignotas Narutavičius – Bondaras (būrio vadas), Albertas, Jeronimas ir Simonas Seliutos.
Kulkosvaidžio ugnis bunkerio viduje. Kodėl?
Taktinė mįslė – kodėl viena būrio dalis atsitraukė su mūšiu, o kita liko žūti po žeme?
Ištyrę Pagrendos bunkerį, archeologai susidėliojo planą, kaip galėjo vykti mūšis. Šturmo eigą atkurti padėjo Lietuvos kariuomenės viršilos ir patyrusio kario E. Kuckailio žinios. Kovoje naudotos amunicijos dalys rodo, kad kova buvo įnirtinga. „Kautynės tarp partizanų ir sovietų kareivių prasidėjo pastariesiems aptikus bunkerį. Užfiksuoti radiniai liudija, kad dalis partizanų sėkmingai prasiveržė iš bunkerio“
Per kautynes žuvo Didžiosios kovos apygardos partizanai: Bolius, Kajetonas ir Vladas Česoniai, Vladas Juozupka, Ignotas Narutavičius – Bondaras (būrio vadas), Albertas, Jeronimas ir Simonas Seliutos.
Kulkosvaidžio ugnis bunkerio viduje. Kodėl?
Taktinė mįslė – kodėl viena būrio dalis atsitraukė su mūšiu, o kita liko žūti po žeme?
PARTIZANŲ STOVYKLOS PRIE DULGELĖS PASLAPTYS. LIEPOS MEDŽIOKLĖ
2016 m. pavasarį, berašant knygą „Tylūs žingsniai per samanas”, kurioje norėta įamžinti Dzūkijos partizanų kovas ir bestudijuojant Antano Suraučiaus knygą „Žaliojoj rikiuotėj“ aptikta užuomina apie partizanų stovyklą ties Dulgelės upeliu. Tai padėjo surasti pačią stovyklą, o vėliau ją detaliai ištirti.
Stovyklavietę aplankiusį Juozą Vitkų-Kazimieraitį nustebino vyrų inžinerinė išmonė elektros srovės gamybai pasitelkti upelį. Vėliau aptikti radiniai parodė, kad upelis suko du ant ašies sumautus vežimo ratus be lankų. Tikriausiai vietoje lankų tarp ratų buvo įtaisytos mentės, kad juos, kaip vandens malūne, įsuktų. Dar ir dabar upelyje išlikęs kelmas su tašymo žymėmis ir pritaisytais konstrukcijos elementai. Kam partizanams buvo reikalinga elektrinė?
MGB dokumentai byloja apie vykdytą paieškos ir naikinimo operaciją 1947 m. rugsėjo 28 d. Čia įvyko nedidelio intensyvumo mūšis ir partizanams teko skubiai pasitraukti. Tą dieną partizanų vado Liepos emgėbistams sunaikinti nepavyko, nors persekiota net su šunimi...
Ką atskleidžia visus nustebinę radiniai: šautuvai „Mosin-Nagant“ ir SVT-40?
Stovyklavietę aplankiusį Juozą Vitkų-Kazimieraitį nustebino vyrų inžinerinė išmonė elektros srovės gamybai pasitelkti upelį. Vėliau aptikti radiniai parodė, kad upelis suko du ant ašies sumautus vežimo ratus be lankų. Tikriausiai vietoje lankų tarp ratų buvo įtaisytos mentės, kad juos, kaip vandens malūne, įsuktų. Dar ir dabar upelyje išlikęs kelmas su tašymo žymėmis ir pritaisytais konstrukcijos elementai. Kam partizanams buvo reikalinga elektrinė?
MGB dokumentai byloja apie vykdytą paieškos ir naikinimo operaciją 1947 m. rugsėjo 28 d. Čia įvyko nedidelio intensyvumo mūšis ir partizanams teko skubiai pasitraukti. Tą dieną partizanų vado Liepos emgėbistams sunaikinti nepavyko, nors persekiota net su šunimi...
Ką atskleidžia visus nustebinę radiniai: šautuvai „Mosin-Nagant“ ir SVT-40?
„VANAGŲ“ STOVYKLA IR ŠAUDYKLA LIVINTŲ MIŠKE. PARTIZANŲ ŠAUDYKLA?
Stovykla pagal vietą, įrengimo pobūdį ir naudotą šaudyklą priskirtina 1944 metų rudens-žiemos periodui, kai sovietinės struktūros dar nevykdė stambesnių paieškos ir naikinimo operacijų miškuose.
Rumšiškių ir Kaišiadorių vls. Livintų-Beištrakio-Pašulių bei Pravieniškių miškuose 1944 m. rudenį 60 partizanų būriui vadovavo P. Petkevičius-Kariūnas (Kęstutis Kasparas. Lietuvos karas).
Ar tai pirmoji surasta partizanų šaudykla? Ne, ne pirmoji. Bet pirmoji, kurioje aptikti ir taikiniai. Na, ir kas gi buvo taikiniai partizanų šaudykloje? (Kaišiadorių muziejaus fondai, radinius pristatys fondų saugotoja Nijolė Adukonienė)
Iš kokio atstumo partizanai mėgino taiklumą? Ar nustebins šaudymo nuotolis?
Kokius ginklus savo treniruotėms naudojo partizanai? (Lebelio šautuvas, K-98, PPŠ-41, „TT“, SVT-40)
Rumšiškių ir Kaišiadorių vls. Livintų-Beištrakio-Pašulių bei Pravieniškių miškuose 1944 m. rudenį 60 partizanų būriui vadovavo P. Petkevičius-Kariūnas (Kęstutis Kasparas. Lietuvos karas).
Ar tai pirmoji surasta partizanų šaudykla? Ne, ne pirmoji. Bet pirmoji, kurioje aptikti ir taikiniai. Na, ir kas gi buvo taikiniai partizanų šaudykloje? (Kaišiadorių muziejaus fondai, radinius pristatys fondų saugotoja Nijolė Adukonienė)
Iš kokio atstumo partizanai mėgino taiklumą? Ar nustebins šaudymo nuotolis?
Kokius ginklus savo treniruotėms naudojo partizanai? (Lebelio šautuvas, K-98, PPŠ-41, „TT“, SVT-40)
KALNIŠKĖS MŪŠIS
Vienas didžiausių partizanų gynybinių mūšių, vykęs Kalniškės miške 1945 m. gegužės 16 d. NKVD kariuomenės 220 pulkas izoliavo vietovę – prasidėjo paieškos ir naikinimo operacija. Po pietų partizanai buvo užėmę Meškakalnio kalvą, kai prasidėjo priešo puolimas. Partizanai laikėsi žiedinėje gynyboje, tada prasiveržė iš apsupimo. Dalis vis dėlto liko toliau gintis ant kalvos ir likę gyvi kartu su sužeistaisiais pasitraukė tik sutemus. Atkurti atskirus mūšio epizodus padės istorinė rekonstrukcija.
Pasakosime apie Kalniškės miško partizanus, jų vadus, taip pat vieno iš vadų – Jono Neifaltos ir jo žmonos likimus.
Įspūdingiausi Kalniškės mūšio radiniai. Ką apie mūšio vietą mums atskleidžia archeologiniai tyrinėjimai? Iki galo neatskleista mūšio paslaptis: ar NKVD užėmė kalvą?
Pasakosime apie Kalniškės miško partizanus, jų vadus, taip pat vieno iš vadų – Jono Neifaltos ir jo žmonos likimus.
Įspūdingiausi Kalniškės mūšio radiniai. Ką apie mūšio vietą mums atskleidžia archeologiniai tyrinėjimai? Iki galo neatskleista mūšio paslaptis: ar NKVD užėmė kalvą?
Projekto sumanytojai, scenarijaus autorius: Ernestas Kuckailis.
Kuriant laidas bus naudojama originali archyvinė medžiaga, rekonstrukcijos, spec. efektai
Vienos laidos scenarijus
Laida „Laisvės kovų paslaptys“
Vienos laidos scenarijaus planas:
Pradžios VINJETĖ- ĮVADAS, temos pristatymas. Laidos vedėjas ir užkadrės balsas pristato temą: 1919 m. balandžio 2–8 d. Strošiūnų, Pajautiškių, Guronių, Žaslių geležinkelio stoties ir Žaslių miestelio apylinkėse tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų vyko kautynės, kurios buvo vienas svarbesnių 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų bolševikų fronte etapų. Žaslių kautynės buvo pirmosios organizuotos Lietuvos kariuomenės puolamojo pobūdžio Daugų–Žaslių karinės operacijos dalis, kurios metu iš įtvirtintos Strošiūnų–Pajautiškių–Guronių–Žaslių geležinkelio stoties–Žaslių miestelio linijos bolševikai buvo nustumti Mijaugonių kryptimi (vėliau pasitraukė link Maišiagalos). Tuo būdu buvo galutinai sutrukdytos bolševikų pastangos pro Alytų ir Kaišiadoris žygiuoti į Kauną ir užimti visą Lietuvą (pasakojimas iliustruojamas animuotomis istorinėmis nuotraukomis, atkuriamąja–vaidybine inscenizacija kariai-savanoriai).
- 1 SIUŽETAS. Žaslių miestelio aikštė. Pašnekovas, kuris papasakoja apie nepaprastą ir labai pavojingą jaunai valstybei situaciją. Ką tuo metu veikia vokiečiai Kaišiadoryse ir Žiežmariuose? Kas laukia lietuvių karių? Kodėl vokiečiai neleidžia pasinaudoti geležinkeliu ir lietuviai sukaria dešimtis kilometrų nuo Kauno iki Žiežmarių? Ką veikia lietuvių kariai, pakeliui sustoję Rumšiškių apylinkėse? Kas vyksta Žasliuose prieš mūšį? Kokios lietuvių karių nuotaikos? Laidos vedėjas pasiūlo vykti į Guronis, kur bolševikai buvo gerai įsitvirtinę apkasuose ant dominuojančios aukštumos (pasakojimas iliustruojamas animuotomis istorinėmis nuotraukomis, vaidybine inscenizacija kariai-savanoriai).
- 2 SIUŽETAS. Užkadrės balsas nuveda į Guronis, eina ant dominuojančios aukštumos 150. Čia tęsiamas pokalbis apie šios kalvos šturmą. Kokios buvo oro sąlygos? Kodėl bolševikams nepavyko apsiginti ir jie priversti trauktis? Kodėl ant kalvos beveik nematyti kovos pėdsakų? Pasakojimo metu rodomos išlikusios bolševikų tranšėjos, vadavietės blindažas. O kurgi vyko aktyviausi veiksmai? Paminimi Strošiūnai ir sudėtinga situacija prie kapinių, Pajautiškės, geležinkelio stotis. Vyksta diskusija – laidos vedėjas yra tyręs šią vietą, o jo pašnekovas, istorikas, puikiai žino istorinį kontekstą ir abu mėgina suformuluoti išvadas – atkurti kai kurias mūšio detales (pasakojimas iliustruojamas animuotomis istorinėmis nuotraukomis, atkuriamąja–vaidybine inscenizacija kariai-savanoriai).
- 3 SIUŽETAS. Atvykimas prie Strošiūnų kapinių. Čia rodomi nufilmuoti dokumentiniai kadrai iš tyrinėjimų: surandamos iššautos tūtelės, jos fotografuojamos. Daroma apžiūra, įvertinamas tūtelių kalibras, pagaminimo metai. Filmavime naudojamos turimos kelios tūtelės iš muziejaus fondų. Iškeliami klausimai diskusijai – ar gali būti, kad šaudmenimis parėmė vokiečiai? Prisimenamas ir užstrigęs lietuvių kulkosvaidis. Tema plėtojama kalbant apie tolimesnius veiksmus. Kokios buvo pasekmės? Aukos iš vienos ar kitos pusės? Kokia mūšio reikšmė? Ir mįslė – kodėl per savaitę intensyvių veiksmų tokie maži lietuvių nuostoliai – tik 4 žuvę kariai ir beveik būrys dingę be žinios, galimai papuolę į nelaisvę?
- 4 SIUŽETAS. Sustojimas Žasliuose, prie kryžiaus savanoriams. Padedamos gėlės, uždegama žvakelė. Tyliai stovint pagerbiami Žaslių kautynėse ir kitur žuvę savanoriai. Užkadrinis balsas: paminima, kad tai buvo tik Nepriklausomybės karo pradžia, kad kovos dar tęsėsi ilgiau, kaip metus ir net pasibaigus karui. Bet buvo pademonstruotas nepaprastas ryžtas kovoti ir apginti savo jauną Respubliką.
Mūsų komanda
- Ernestas KuckailisProjekto vadovas, laidos scenarijaus autorius ,sumanytojas ir vedėjas
- Evaldas ManiušisOperatorius
- Evaldas KondrackisGarso inžinierius ir muzikinio takelio kūrėjas
- Ronaldas RutkauskasMontažo režisierius
- Rita BruževičienėRedaktorė
- Agnė RinkevičiūtėLaidos įvaizdžio formuotojas socialinėj erdvėj
- Eglė Gelažiūtė -PranevičienėProjekto koordinatorius
- Saulius NovikasProdiuseris
Kontaktinė informacija
Saulius Novikas
8 612 76 515
prodiuseris.saulius@gmail.com
8 612 76 515
prodiuseris.saulius@gmail.com
