Istorinės atminties Archeologija
TV laidų ciklas
Projekto tikslai:
Supažindinti visuomenę su Laisvės kovų istorija, skatinti visuomenės domėjimąsi Laisvės kovomis ir nusiteikimą ginti tas vertybes, kurias gynė Laisvės kovotojai.
Projekto uždaviniai:
- demaskuoti sovietinio režimo melą ir dezinformaciją per atliekamus archeologinius ir kitus tyrimus Laisvės kovotojų kalinimo, žūties ar užkasimo vietose;
- supažindinti visuomenę su moderniais tyrimų ir atpažinimo metodais ir jų rezultatais;
- didinti visuomenės atsparumą propagandai.
Supažindinti visuomenę su Laisvės kovų istorija, skatinti visuomenės domėjimąsi Laisvės kovomis ir nusiteikimą ginti tas vertybes, kurias gynė Laisvės kovotojai.
Projekto uždaviniai:
- demaskuoti sovietinio režimo melą ir dezinformaciją per atliekamus archeologinius ir kitus tyrimus Laisvės kovotojų kalinimo, žūties ar užkasimo vietose;
- supažindinti visuomenę su moderniais tyrimų ir atpažinimo metodais ir jų rezultatais;
- didinti visuomenės atsparumą propagandai.
Projekto pristatymas, aktualumas, poreikis:
Nežiūrint to, kad Lietuvoje vykdoma nemažai Laisvės kovų vietų ir įvykių tyrimų, jaunoji karta ir likusi visuomenės dalis negauna detalesnės informacijos apie tų tyrimų eigą ar medžiagą.
Archeologinių ir kitų tyrimų medžiaga neturi likti vien akademikų rate pasiekiama informacija, o paskleidžiama kuo plačiau, atradimais dalinamasi visais būdais. Vienas iš efektyviausių būdų – TV laidos.
Sovietų nusikaltimai vis dar nėra pripažinti tarptautiniu mastu, kai tuo tarpu nacių nusikaltimai yra seniai pripažinti. Laida apie atliekamus tyrimus supažindintų visuomenę tiesiai iš įvykių vietų, archeologinių tyrinėjimų metu atidengtų artefaktų, nusikaltimų įrodymų, kurie dažnai matyti vos atidengus surastus palaikus. Taip pat leistų suprasti, kad tokie tyrimai reikalauja daug laiko, pastangų ir žinių, kad nepakanka vien tik iškasti surastus palaikus, bet juos aprašyti, identifikuoti naudojant naujausius mokslinius metodus ir, galiausiai, garbingai palaidoti. Tokiu būdu atsiranda partizanų kapai, atminimo vietos, kurios sudaro sąlygas įamžinti jų šventą kovą. Tai mūsų istorinė atmintis, neleidžianti pamiršti skaudžių įvykių ir daryti viską, kad tai nesikartotų. Taip pat laidose bus atskleidžiama ir daugiau tyrimų, susijusių su laisvės kovomis, kuriuose istorinė medžiaga papildoma naujaisiais archeologinių tyrimų atradimais, padedančiais atkurti įvykius. Taip bus rodomi ne tik tyrimų eigos etapai, bet ir pasiekti rezultatai, išvados ir prielaidos, moksliškai įrodyti faktai apie įvykių detales.
Nežiūrint to, kad Lietuvoje vykdoma nemažai Laisvės kovų vietų ir įvykių tyrimų, jaunoji karta ir likusi visuomenės dalis negauna detalesnės informacijos apie tų tyrimų eigą ar medžiagą.
Archeologinių ir kitų tyrimų medžiaga neturi likti vien akademikų rate pasiekiama informacija, o paskleidžiama kuo plačiau, atradimais dalinamasi visais būdais. Vienas iš efektyviausių būdų – TV laidos.
Sovietų nusikaltimai vis dar nėra pripažinti tarptautiniu mastu, kai tuo tarpu nacių nusikaltimai yra seniai pripažinti. Laida apie atliekamus tyrimus supažindintų visuomenę tiesiai iš įvykių vietų, archeologinių tyrinėjimų metu atidengtų artefaktų, nusikaltimų įrodymų, kurie dažnai matyti vos atidengus surastus palaikus. Taip pat leistų suprasti, kad tokie tyrimai reikalauja daug laiko, pastangų ir žinių, kad nepakanka vien tik iškasti surastus palaikus, bet juos aprašyti, identifikuoti naudojant naujausius mokslinius metodus ir, galiausiai, garbingai palaidoti. Tokiu būdu atsiranda partizanų kapai, atminimo vietos, kurios sudaro sąlygas įamžinti jų šventą kovą. Tai mūsų istorinė atmintis, neleidžianti pamiršti skaudžių įvykių ir daryti viską, kad tai nesikartotų. Taip pat laidose bus atskleidžiama ir daugiau tyrimų, susijusių su laisvės kovomis, kuriuose istorinė medžiaga papildoma naujaisiais archeologinių tyrimų atradimais, padedančiais atkurti įvykius. Taip bus rodomi ne tik tyrimų eigos etapai, bet ir pasiekti rezultatai, išvados ir prielaidos, moksliškai įrodyti faktai apie įvykių detales.
Sutrumpintas projekto aprašymas
Projektas siekia atskleisti Laisvės kovų vietų ir įvykių tyrimų rezultatus plačiajai visuomenei, ypač jaunimui. Ši informacija dažnai lieka akademikų rate, tačiau turėtų būti prieinama visiems. Vienas efektyviausių būdų skleisti šią informaciją – TV laidos, kurios tiesiogiai iš įvykių vietų ir archeologinių tyrimų pristatytų atrastus artefaktus, nusikaltimų įrodymus bei tyrimų eigą. Laidos padės suprasti, kad tokie tyrimai yra sudėtingi ir reikalauja daug laiko, pastangų bei žinių. Parodysime, kaip surasti palaikai yra aprašomi, identifikuojami ir garbingai palaidojami, taip kuriant partizanų kapus ir atminimo vietas. Šios laidos stiprins istorinę atmintį ir skatins nepamiršti skaudžių praeities įvykių, kad jie nesikartotų. Be to, bus atskleidžiami ir kiti tyrimai, susiję su laisvės kovomis, kurie papildys istorines žinias naujais archeologiniais atradimais, padedančiais tiksliau atkurti praeities įvykius.
Projekto poveikis
Istorinės atminties stiprinimas: Projektas padės išsaugoti ir puoselėti istorinę atmintį apie Laisvės kovas, skatins geriau suprasti ir vertinti praeities įvykius.
Švietimas ir sąmoningumo didinimas: TV laidos padės šviesti visuomenę apie archeologinių ir istorinių tyrimų svarbą bei sudėtingumą. Žiūrovai sužinos apie tyrimų metodus, atradimų reikšmę ir mokslinius faktus, kurie prisideda prie istorijos atskleidimo.
Kovos už laisvę pagerbimas: Projektas padės įamžinti partizanų ir kitų kovotojų atminimą, suteikiant jiems deramą pagarbą per laidų serijas apie jų kovų vietas, rastus palaikus ir sukurtas atminimo vietas.
Sovietų nusikaltimų atskleidimas: Laidos prisidės prie sovietų nusikaltimų viešinimo ir pripažinimo tarptautiniu mastu, parodydamos konkrečius įrodymus ir tyrimų rezultatus.
Vizualinės medžiagos pateikimas ir prieinamumas: TV laidos suteiks plačiajai auditorijai galimybę pamatyti tyrimų eigą ir atradimus vizualiai, kas dažnai yra efektyvesnis informacijos perteikimo būdas nei rašytiniai šaltiniai.
Švietimas ir sąmoningumo didinimas: TV laidos padės šviesti visuomenę apie archeologinių ir istorinių tyrimų svarbą bei sudėtingumą. Žiūrovai sužinos apie tyrimų metodus, atradimų reikšmę ir mokslinius faktus, kurie prisideda prie istorijos atskleidimo.
Kovos už laisvę pagerbimas: Projektas padės įamžinti partizanų ir kitų kovotojų atminimą, suteikiant jiems deramą pagarbą per laidų serijas apie jų kovų vietas, rastus palaikus ir sukurtas atminimo vietas.
Sovietų nusikaltimų atskleidimas: Laidos prisidės prie sovietų nusikaltimų viešinimo ir pripažinimo tarptautiniu mastu, parodydamos konkrečius įrodymus ir tyrimų rezultatus.
Vizualinės medžiagos pateikimas ir prieinamumas: TV laidos suteiks plačiajai auditorijai galimybę pamatyti tyrimų eigą ir atradimus vizualiai, kas dažnai yra efektyvesnis informacijos perteikimo būdas nei rašytiniai šaltiniai.
PROGRAMŲ TEMŲ SĄRAŠAS
-
LEIPALINGIS. SKRODIMAI PO NUKANKINIMO?Pirmosios partizanų palaikų paieškos Leipalingyje vyko 1991 m. tada nustebino vieni rasti išniekinti palaikai, kurių kaukolės viršugalvis buvo nupjautas. Tada į šią mįslę nebuvo bandyta atsakyti, bet šiurpą keliantis vaizdas užfiksuotas nuotraukoje. 2019 m. atnaujinus tyrimus, 2021 m. vėl aptiktas panašus variantas - palaikai su nupjautu viršugalviu. Kodėl tai buvo daroma? Pirmas epizodas bus filmuojamas Leipalingio stribyno kieme, kur buvo surasti pirmieji palaikai su nupjautu viršugalviu, dar 1991 metais. Bus demonstruojamos nuotraukos iš to laikotarpio, palaikų Nr. 14. Bus prisiminta, kaip jie buvo surasti, kokia buvo tyrėjų reakcija, emocijos. Vėliau bus aptarta ir kita vieta, kur panašiai išniekinti palaikai atkasti jau 2021 metais.
Ką veikė Leipalingyje “vyrai baltais chalatais” 1947 metais?
Laida bus filmuojama Leipalingyje ir pasirinktoje lokacijoje. Bus demonstruojamos ir komentuojamos tyrimų, atliktų 1991 ir 2019-2023 m., Leipalingio NKVD/MGB būstinėje detalės, o būtent aptikti išniekinti laisvės kovotojų palaikai su atliktais viršugalvių pjūviais. Bus mėginama išsiaiškinti, kokiu tikslu tokie pjūviai buvo daromi, kalbinant srities specialistus (teismo medicinos, antropologijos ir kitus). Laidos vedėjas kalbins antropologą, taip pat teismo medicinos ekspertą jo darbo vietoje ar kitoje pasirinktoje lokacijoje. Bus atskleidžiama medicininė, antropologinė įvykio analizė, bandoma atsakyti į klausimą, kokiu tikslu daryti kaukolės viršugalvių pjūviai.
Laidos vedėjas taip pat kalbins dr. Liną Kvizikevičių, atlikusį partizanų paiešką ir ekshumavimą Leipalingyje. Filmuojama bus Leipalingyje, palaikų radimo vietoje. Bus parodytos nuotraukos iš tų konkrečių archeologinių tyrimų.
Laidos pabaigoje bus pateikiama pagrindinė išniekinimo versija ir einama prie labiausiai tikėtinos išvados. Laidos vedėjas užbaigs laidą išvada, kad kokiu tikslu bebūtų daromi medicininiai eksperimentai ar kiti su medicina susiję veiksmai, palaikų išniekinimas ir slėpimas, užkasimo būdas rodo ten įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui. Tai žiauriai padaryti karo nusikaltimai. -
PIRMIEJI SAVANORIAI IR AMBICIJOS NUEITI IKI VILNIAUS1919 m. balandžio 2–8 d. Strošiūnų, Pajautiškių, Guronių, Žaslių geležinkelio stoties ir Žaslių miestelio apylinkėse tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų vykusios kautynės, kurios buvo vienas svarbesnių 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų bolševikų fronte etapų. Žaslių kautynės buvo pirmosios organizuotos Lietuvos kariuomenės puolamojo pobūdžio Daugų–Žaslių karinės operacijos dalis, kurios metu iš įtvirtintos Strošiūnų–Pajautiškių–Guronių–Žaslių geležinkelio stoties–Žaslių miestelio linijos bolševikai buvo nustumti Mijaugonių kryptimi (vėliau pasitraukė link Maišiagalos). Tuo būdu buvo galutinai sutrukdytos bolševikų pastangos pro Alytų ir Kaišiadoris žygiuoti į Kauną ir užimti visą Lietuvą. Kautynių metu lietuvių pusėje žuvo 4, sužeisti 40 ir dingo be žinios 20 kareivių. Žuvusieji iškilmingai palaidoti 1919 m. balandžio 10 d. Žiežmarių kapinėse. Kodėl puolamojoje operacijoje žuvo tiek mažai Lietuvos karių?
Laidoje kalbės: Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius, muziejininkas Vytautas Budvytis, Valdas Rakutis.
Laidos metu sužinosime apie pirmąjį mūsų aviacijos pasirodymą mūšio lauke. Koks tai galėjo būti orlaivis? Lankysime mūšio vietas ties Guronimis ir Strošiūnais, kur yra išlikę buvusios pozicijos: apkasai, blindažai.
Kaišiadorių muziejuje bus nufilmuoti per žvalgomuosius tyrimus aptikti su mūšiu susiję radiniai. Juos komentuos laidos vedėjas, diskutuodamas apie radinius ir ką jie mums pasakoja su istoriku Rolandu Gustaičiu. -
LAISVĖ ATEINA IŠ VAKARŲ1950 metų spalio 3 d. Tyrelių miško pakraštyje ties Ringinių kaimu nusileido desantas iš vakarų: Juozas Lukša-Skrajūnas, Benediktas Trumpys-Rytas ir Klemensas Širvys-Sakalas. Dvimotoris lėktuvas C-47 „Dakota“ pakilo iš Vis Badeno oro bazės ir skrido iki išmetimo zonos 4 valandas. Parašiutininkai sėkmingai nusileido parašiutais, bet prarado vieną iš krovininių konteinerių su svarbia ryšių įranga. Jis nusileido giliau miške ir prietemoje nebuvo tuojau pat surastas. Juozas Lukša įsakė tuojau pasitraukti ir palikti krovinį, nes ilgesnis likimas miške kėlė didelį pavojų...
Maždaug po mėnesio krovinį aptiko Ringinių kaimo vyrai. Juozo Marozo byla ir liudijimai (video medžiaga, daryta jo namuose) ,kur jis pasakoja apie tai, kaip aptiko krovinį ir desantinius parašiutus, kaip po to elgėsi.
Archeologiniai tyrimai Tyrelių miške, mėginant surasti J. Lukšos desanto parašiutus.Dokumentinė medžiaga iš tyrinėjimų, su laidos vedėjo komentaru.
Desanto rekonstrukcija 2022 m. spalio 3 d. Ją atliko Lietuvos kariuomenės kariai, šuolis atliktas iš 250 m aukščio, labai sudėtingomis oro sąlygomis. Vienas iš rekonstruktorių, pats laidos vedėjas, įkūnijęs Juozą Lukšą, trumpai prisimins šuolį, kalbins vieną iš rekonstruktorių, dalyvavusių renginyje.
Laidos vedėjas kalbins Tauragės Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėją Raimondą Matemaitį.Bus kalbama apie istorinį kontekstą, Žalgirio partizanus, prisimenama, kaip buvo renkama istorinė medžiaga ir nustatoma desanto nusileidimo vieta.
Bus rodoma dokumentinė medžiaga iš pokalbio su Juozu Marozu, suradusiu parašiutus. Bus akcentuotos vietos, kur jis suranda parašiutus, krovinį, ką su juo daro. Epizodas, kaip jis apgauna agentus smogikus.
Laidos vedėjo apibendrinimas: kai jau atrodo, kad žinome viską ir daugiau jau nieko nerasime, neverta dėti taško, reikia dėti daugtaškį. Nes visada yra ką atrasti. Štai to puikiausias pavyzdys. -
KUR ŽUVO STASYS LUKŠA-JUODVARNIS?2018 m. Braziūkų miškuose mėginta ieškoti Stasio Lukšos-Juodvarnio, Tautvydo (Juozo Lukšos-Daumanto brolio) žūties vietos. Po mišką vedžiojo Adolfas Bartkus, kuris tikino žinantis, kur buvo partizanų stovykla, kurioje vyko partizanų kursai. Surasti vietą nebuvo lengva, tačiau po eilės bandymų stovyklavietės pėdsakai aptikti, su jai būdingais radiniais. Adolfui Bartkui primygtinai tvirtinant, kad šioje vietoje tikrai žuvo Stasys Lukša, buvo įtikintas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras pastatyti atminimo ženklą čia žuvusiems partizanams. Tačiau informacija iš kitų šaltinių buvo prieštaringa, neleido nurimti ir Antrųjų partizanų puskarininkių vietos paieškos buvo tęsiamos. Artefaktai saugomi Prienų muziejuje, jie bus nufilmuoti ir parodyti laidoje.
Kantrybė ir pasišventimas pasiteisino. Vieta buvo surasta ir ištirta. Ar tyrimai atsakė į visus iškilusius klausimus ir ar panaikino prieštaravimus?
Laidos vedėjas kalbins Kęstutį Lukšą, Juozo Lukšos sūnėną. Su juo lankys partizanų kursų vietas. Pirmojoje vietoje bus papasakota trumpa kursų eiga. Antrojoje kursų vietoje bus išsamiau papasakota apie surastus radinius, kurie byloja (patvirtina faktą) apie įvykusį stovyklos užpuolimą ir skubotą atsitraukimą. Radinia bus filmuojami Prienų muziejuje, juos komentuos laidos vedėjas. Bus pademonstruoti radiniai, iškėlę įdomius specifinius klausimus: vokiška kulkosvaidžio šovinių juosta, užtaisyta sovietiniais šoviniais. kodėl taip buvo padaryta? Ar galėjo tai padaryti partizanai? O gal tai pokario vaikų žaidimų metu padarytas veiksmas? Bus pademonstruotos dviejų identiškų ginklų dalys, kurios buvo išmėtytos gana plačiai. Kodėl tai galėjo būti padaryta?
Taip pat bus pristatyta stovyklavietės struktūra. Stovyklavietė bus nufilmuota. -
MERKINĖ. GĖLĖS SAMANOSEDaugelį metų šalia seno kelelio stūgsanti kalvelė slėpė savo paslaptį. Vieta buvo žinoma tik vienai moteriai, kuri pasodino kapų gėles partizanų užkasimo vietoje, o kartais uždegdavo žvakutę.
Merkinėje nukankinta daug žmonių, daug partizanų, nukautų mūšiuose, buvo išniekinti aikštėje. Ne kartą mėginta ieškoti jų užkasimo vietų, tačiau dažniausiai nesėkmingai. Po eilės nesėkmingų bandymų rasta daugiau užkastų laisvės kovotojų palaikų, archeologams vėl nusišypso sėkmė. Apie galimą užkasimo vietą praneša moteris, partizanų ryšininkė Angelė Ūselytė. Toje vietoje tyrėjai pastebi ir kapų gėles. Jos informacija pasirodo teisinga ir netrukus aptinkami penkių partizanų palaikai. Laidoje bus pademonstruoti visi suradimo, atkasimo ir ekshumavimo etapai, pateiktos išvados apie išniekinimo būdą, priešmirtines ir pomirtines žuvusiųjų traumas.
Pirmasis etapas laidos pradžioje - perkasos formavimas ir pirmieji pasirodę palaikų kaulai. Tyrėjau pradeda palaikų preparavimą, tai yra, atsargų nuvalymą taip juos ruošiant fiksacijai.
Angelės Ūselytės pasakojimas - kaip ji sužinojo apie užkasimo vietą.
Kitas etapas - fiksavimas. Matuojama perkasa, fotografavimas. Tai reikalinga ekspertizei. Interviu: archeologės Ingridos Čičiurkaitės komentaras apie atliekamus veiksmus, kodėl tai svarbu. Pabrėžiamas nepaprastas atsargumas ir kruopštumas.
Trečias etapas - ekshumavimas. Palaikų nuoseklus išėmimas, nuvalymas ir sudėjimas į karstelius.
Iššūkiai, su kuriais susiduria tyrėjai - trumpas archeologo Lino Kvizikevičiaus komentaras. -
KAZIMIERAITIS. VADO KAPASLietingą 2022 metų rudenį Leipalingyje buvo surasti ir atpažinti Partizanų Pietų srities vado pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai. Kodėl tyrimas buvo apsunkintas ir kur dingo dalis vado palaikų? Kokios buvo įkapės ir kiek laiko truko atpažinimo procesas? Kodėl duobė turi du kontūrus? Apie tai laidos vedėjas kalbins archeologą dr. Liną Kvizikevičių, J. Vitkaus šeimos narius, antropologijos specialistą. Galiausiai, po tyrimų ir nekantraus laukimo, buvo paskelbti tyrimų rezultatai ir įvyko valstybinės laidotuvės. Vado kapas yra Antakalnio kapinėse.
Laidos pradžia. Istorijos apie atradimą pradžia: laidos vedėjas kalbina Laimą Žukauskaitę, vieną iš iniciatorių atnaujinti tyrimus Leipalingyje. Prisimenama pati pradžia, 2018 metai, konferencija ir ekshumavimas 1991 m. palaidotų Leipalingio kapinėse. Pirmieji DNR tyrimai, nusivylimai ir viltys.
Laidos vedėjas kalbina Liną Kvizikevičių: kas užvedė ant teisingos krypties, ieškant pulkininko palaikų? Kaip vykos pats suradimas ir kokie buvo pirmieji požymiai, kad rastas emgėbistų išniekintas ir užkastas partizanų vadas?
Laidos vedėjas kalbina vieną iš J. Vitkaus sūnų: kaip pasitikote žinią apie mylimo žmogaus, tėvo, palaikų suradimą? Pokalbyje dalyvauja Gintaras Vitkus, pulkininko vaikaitis.
Laidos vedėjo apibendrinimas. Ar iškilaus vado, karininko, palaikai būtų surasti be pilietinės iniciatyvos? Galimai, kada nors, bet dar gyvi pulkininko vaikai galėjo to ir nesulaukti…
Antakalnio kapinės, generolų kalnelis. Juozo Vitkaus kapas. Pagerbimas. -
NAUJA PAIEŠKA. PJŪVIAIEinant 2024 metams į pabaigą sužinojau, kad išduotas leidimas paieškai ir ekshumavimui Dūkštose. Nauji tyrimai visada slepia daugybę intrigų, neatsakytų klausimų ir nežinios. Taigi, šis pasakojimas apie tai, kas vyksta iki tyrimų pradžios, kaip yra jiems ruošiamasi, kokie daromi “namų darbai” prieš išvykstant į ekspediciją. Išsamus pasakojimas nuo pradinės informacijos iki tyrimų pabaigos. Ar suteikta informacija pasitvirtins? Į klausimą atsakyti gali tik archeologai. Bus vykstama į tyrimų vietą ir filmuojamas visas suradimo ir ekshumavimo procesas.
Bus filmuojamas ir komentuojamas kiekvienas tyrimų etapas. Kiekvieną etapą komentuos tyrimams vadovaujantis archeologas, taip pat ir perkasose dirbantys tyrėjai.
Tyrimų etapai:- vietos nustatymas, žymėjimas.
- perkasos formavimas, šurfavimas, kasiniai, gręžiniai.
- rastų palaikų preparavimas, radinių fiksavimas, matavimai, perkasos fotofiksacija.
- palaikų iškėlimas (ekshumavimas).
-
MIRTIES GRAFITI. PARAŠAI ANT SIENŲSuimtieji laisvės kovotojai ir jų rėmėjai būdavo kalinami nežmoniškomis sąlygomis saugumo rūsiuose. Apie įkalinimo vietų sienas, su vis dar matomais parašais, kulkų pradaužtais randais po sušaudymų, pasakos laidos vedėjas ir kiti specialistai, istorikai. Bus susiejama informacija iš saugumo bylų ir parašų, surastų ant sienų. Kūrybinė grupė vyks į Leipalingio ir Šilavoto buvusias stribų būstines, į Lukiškių kalėjimą, kur buvo žudomi laisvės kovotojai, tame tarpe ir A. Ramanauskas-Vanagas.
Pirmasis epizodas bus filmuojamas Leipalingyje, Dzūkų g., kur buvo stribynas. Ten bus prisiminta tyrimų istorija, kaip buvo surasti kai kurių atpažintų žmonių palaikai. Kai kurie yra siejami su MGB bylų medžiaga, o tas pačias pavardes ar vardus mes galime įskaityti stribyno rūsyje ant sienų. Laidos vedėjas kalbins muziejininkę Laimą Žukauskaitę.
Antrasis epizodas bus filmuojamas rūsyje, filmuojami parašai. Aptariama, kas buvo tie žmonės, su kuriomis bylomis ar įvykiais susiję.
Filmuojama Šilavote, dabartiniame ambulatorijos pastate, kur pokario metu veikė stribynas. Jo rūsyje yra išlikusių parašų. Kas kalėjo šiame rūsyje? Su kuriomis istorijomis galima tuos parašus sieti? Laidos vedėjas kalbins Viktoriją Bielevičienę, ekspozicijos, esančios šiame pastate, įkūrėją.
Bus filmuojamas ir Skriaudžių stribynas (bus ieškoma galimybės nufilmuoti ir kitose lokacijose, kur įmanoma kažką tyrinėti, nufilmuoti), buvęs pastatas, kuriame yra išlikęs areštinės rūsys.
Laidos vedėjo apibendrinimas, pokalbyje su istoriku (dr. Aiste Petrauskiene arba kitu istoriku, susijusiu su laisvės kovų tyrimais).. -
PRAVIENIŠKIŲ ŽUDYNĖS 1941.06.26. ATPILDASAtsitraukianti sovietų armija įvykdė daug karo nusikaltimų, žiauriai nužudydami kalinius ir pareigūnus Rainių miškelyje, Pravieniškių kalėjime, Panevėžio ligoninėje ir kitur. Kai kur ekshumavimas ir tyrimai buvo atlikti vos pasitraukus sovietų kariuomenei, tačiau Pravieniškėse vis dar nesurasti užkastųjų palaikai. Netoliese, miške, aptikta RKKA gynybos linija, o aptikti radiniai byloja apie čia įvykusį intensyvų mūšį, gana skaudžiai pasibaigusį bolševikams. Ar čia gynėsi tas pats karinis vienetas, įvykdęs karo nusikaltimą Pravieniškių kalėjime? Jei taip, galimai jis sulaukė pelnyto atpildo už padarytus karo nusikaltimus, net jei jį įvykdė ir kitas okupantas, ne ką geresnis už buvusį…
Bus filmuojami senieji pastatai, priklausę to meto kalėjimui. Gyvenami namai, kur tuo metu gyveno kalėjimo personalas su šeimomis. Taip pat memorialo vieta. Bus pristatoma tuometinė situacija, kiek čia kalėjo kalinių, kas jie buvo, kiek buvo kalėjimo personalo ir šeimų.
Laidos vedėjas kalbins istoriką, apie atsitraukiančios raudonosios armijos karo nusikaltimus Lietuvoje. Bus akcentuojamas Pravieniškių kalėjimo atvejis. Prisimenama, kaip vyko tragedija. Cituojami išlikę prisiminimai.Kur užkasti nužudytųjų palaikai?
Filmuojama miške už Pravieniškių. Filmuojami išlikę apkasai. Prisimenami čia kadaise atlikti tyrimai, kai nustatyta, kad čia 1941 metais įvyko trumpas, atkaklus mūšis. Diskutuojama su istoriku, ar čia galėjo dalyvauti dalinys, įvykdęs karo nusikaltimus kalėjime? Koks buvo šio dalinio likimas? Link kur jis traukės, o gal paniškai bėgo, gelbėdamasis nuo visiško sunaikinimo?
Laidos vedėjo ir jo pašnekovo (istoriko) apibendrinimas, prisimenant ir dabar vykstančio karo Ukrainoje atvejus. Kuo jie panašūs, kodėl tai vyko ir tebevyksta? -
SLĖPTUVĖS GEGUŽINĖS BAŽNYČIOJE PASLAPTIS.Pokario partizanai ne tik sėdėjo bunkeriuose ar stovyklavo atvirose stovyklavietėse, bet taip pat su didžiausia išmone įrenginėjo slėptuves gyvenamuose namuose ir net bažnyčiose. Eiriogalos kaime yra išlikusi slėptuvė name, kurią aplankys laidos kūrybinė grupė. Gegužinės bažnyčia taip pat turi savo paslaptį -, slėptuvę palėpėje, kurioje galimai lankėsi ir Žalias velnias. Yra žinoma, kad abu statiniai su slėptuvėmis buvo projektuoti to paties architekto. Kodėl buvo įrengtos slėptuvės neįprastose vietose? Kaip jomis naudojosi partizanai?
Apie tai laidos vedėjas kalbins Rugilę Grendaitę, kraštotyrininkę ir Laisvės kovų įamžintoją. Taip pat plk. Eugenijų Lastauską, vieną iš muziejaus įkūrėjų.
Bus filmuojama bažnyčios palėpėje įrengta partizanų slėptuvė, bažnyčios aplinka.
Bus filmuojamas namas Eiriogalos kaime. Namo slėptuvę aptars laidos vedėjas kartu su Rugile Grendaite. Laidos vedėjas demonstruos patekimą į slėptuvę, ją nufilmuos iš vidaus. Ji ankšta, tinkama tik vienam asmeniui trumpai slėptis.
Taip pat laidos vedėjas kalbins vieną iš muziejaus Gegužinės bažnyčioje įkūrėjų plk.ltn. Eugenijų Lastauską.
Projekto sumanytojai, scenarijaus autorius: Ernestas Kuckailis.
Kuriant laidas bus naudojama orginali filmuota medžaga iš archeologinių kasinėjimų, pasitelkiami rekonstruktorių vaidybos elementai , spec. efektai, kompiuterinė ir virtuali grafika
Vienos laidos scenarijus
Laida „Istorinės atminties archeologija“
LAIDA SKRODIMAIVinjetė
ĮVADAS. Rodomi Leipalingio vaizdai, Dzūkų g. 15 namas, iš oro. Užkadrinis balsas:
„Senosiose jotvingių žemėse įsikūręs miestelis, skaičiuojantis jau ketvirtąjį šimtmetį, išgyveno ne tik augimą, bet
ir daug įvairių negandų. Nuo 1944 metų mokytojo Kauko name įsikūrė NKVD. Čia buvo įvykdyta daug karo
nusikaltimų, nusikaltimų žmogiškumui. Šiurpūs pasakojimai, kas čia vyko pokario metu, pasiekia mus ir
šiandien. Tačiau net ir daug mačiusius istorijos tyrinėtojus nustebina nauji atradimai. 1991 metais ir 2021
metais čia surasti užkastų nužudytų laisvės kovotojų išniekinti palaikai su išskirtinėmis žymėmis – nupjautais
viršugalviais. Kodėl?“
1 SIUŽETAS
Filmuojama, kaip laidos vedėjas ir dr. L. Kvizikevičius įeina į Dzūkų g. 15 kiemą, kalbasi, rodo vietą ranka.
Laidos vedėjas kalbina archeologą dr. Liną Kvizikevičių:
2021 metais, spalio mėnesį, ieškojome partizanų palaikų Leipalingio stribyno kieme. Pamenu pirmuosius
aptiktus palaikus – vaizdas buvo tikrai keliantis šiurpą: žmogaus viršugalvis buvo nupjautas, pėdos su visais
batais nutrauktos ir įmestos kartu, kaip ir nupjautas viršugalvis. Kokių minčių sukėlė toks radinys?
Interviu metu rodomos nuotraukos iš tyrinėjimų, nufilmuota kiemo vieta, kur surasti palaikai.
2 SIUŽETAS
Laidos vedėjas kalbina dr. Justiną Kozakaitę:
Ant surastųjų palaikų (na, išliko tik kaulų medžiaga) Leipalingyje matomi daugybiniai sužalojimai. Ar iš jų galima
nustatyti mirties priežastį? Sužalojimai, patirti prieš mirtį ar po jos?
Pasakojimo metu rodomos nuotraukos, su išdidintais kaulų lūžiais, archeologai, dirbantys perkasose.
Mus visgi labiausiai domina palaikai su nupjautais viršugalviais. Leipalingyje surasti dveji taip išniekinti palaikai,
bet skaičius gali būti ir ne galutinis. Kokias prielaidas galima daryti?
Užkadrinis balsas: „Po trumpos pertraukėlės matysite“.
Rodomi keli trumpi epizodai iš antros laidos dalies.
Reklaminė pertrauka
3 SIUŽETAS
Laidos vedėjas kalbina Vytautą Leščinską, rašytoją, žurnalistą:
Savo knygoje aprašote šiurpą keliančias scenas, kai Leipalingyje atliekami eksperimentai su gyvu žmogumi,
galimai turint tikslą nustatyti žmogaus skausmo ribas. Kur sėmėtės įkvėpimo? Kiek pasakojimas pagrįstas
dokumentika?
Vienas ar du enkavedistai karininkai įeina į stribyną, jam atiduoda pagarbą ginkluotas stribas. Nešasi kažkokį
lagaminėlį.
Atidaromas medicininis lagaminėlis, jame įrankiai. Juos išima ir tvarkingai deda ant stalelio. Čia dar medicininis
dubuo, kažkokie buteliukai su skysčiais.
Pro duris įvedamas sumuštas partizanas, vienmarškinis. Jo rankos surištos virve. Rodomos surištos purvinos
rankos, stambiu planu.
4 SIUŽETAS
Laidos vedėjas rodo teismo medicinos specialistui nuotraukas.
Laidos vedėjas kalbina teismo medicinos ekspertą dr. Giedrių Kisielių:
Kokiais įrankiais ir kokiais medicininiais tikslais galėjo būti atlikti tokie specifiniais kaukolių pjūviai?
Interviu metu rodomos nuotraukos ekspertui, kurias jis komentuoja. Nuotraukų detalės rodomos iš arti, kad
būtų aiškiai matomi kaukolių pjūviai.
LAIDOS PABAIGA. Laidos vedėjas:
Pasaulyje plačiai žinomi, griežtai pasmerkti nacių nusikaltimai. Eksperimentai su gyvais žmonėmis, masinės
žudynės, dujų kameros, krematoriumai. Tačiau mes randame sovietinio režimo, kuris žudė, niekino mūsų
laisvės kovotojus, nusikaltimų įrodymus. Tai kuo jie skiriasi? Niekuo. Tą patyrė ne tik mūsų tauta, tą patyrė ir
mūsų kaimyninės tautos: lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai, latviai, estai. Net ir patys rusai. Nusikaltimus, kurie
tikrai neturi senaties termino. Taip, į kai kuriuos vaizdus sunku žiūrėti, kai kuriuos liudijimus sunku klausyti. Bet
privalome žinoti, nepamiršti, nes ir dabar, Ukrainoje, rašomi jau nauji kruvinų nusikaltimų istorijos puslapiai.
Deja.
Užkadrinis balsas:
Kitoje laidoje sugrįšime į tolimus 1919-uosius, kai vos užgimusi Lietuvos kariuomenė stojo į kovą su bolševikų
armija, užėmusia kone pusę Lietuvos ir grasinančią užimti Kauną, į kurį perkelta Lietuvos vyriausybė.
Kariuomenės vadas sudaro ir mėgina įgyvendinti ambicingą planą – sustabdyti puolančius bolševikus ir vyti juos
iki Vilniaus ir toli už jo. Sužinosite ir apie pirmąjį mūsų karo aviacijos panaudojimą. Iki susitikimo kitą ...ienį.
Mūsų komanda
- Ernestas KuckailisProjekto vadovas, laidos scenarijaus autorius ,sumanytojas ir vedėjas
- Evaldas ManiušisOperatorius
- Ronaldas RutkauskasMontažo režisierius
- Rita BruževičienėRedaktorė
- Darius TarėlaLaidos įvaizdžio formuotojas socialinėj erdvėj
- Aušra SviderskienėProdiuseris
Kontaktinė informacija
Jūratė Žilinskienė
8 673 52434
info@studiaaa.com
8 673 52434
info@studiaaa.com
