Išlikę Laisvi

(vaidybinis pasakojimas)

Valstybės švenčių –

Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios – įprasminimo renginių

PROJEKTAS

Renginio vertė:
  • istorinės-kultūrinės atminties išsaugojimas ir aktualizavimas, įprasminant Lietuvos Respublikos valstybei reikšmingus įvykius;
  • Lietuvos istorijos ir kultūros savitumo suvokimas, jo ugdymas, kultūrinės tapatybės išlaikymas ir kūrimas;
  • originalus, atraktyvus, plačiai visuomenei skirtas renginys;
  • tęstinis projektas, sulaukęs teigiamo visuomenės įvertinimo ir pritarimo;
  • projektas, kuriam dalinį finansavimą skiria Kultūros ministerija.

Pagrindinė idėja:
  • istorinę valstybės šventę – Kovo 11-ąją – paminėti surengiant vaidybinį pasakojimą apie laisvės kovas, suteikiant šiems įvykiams emocijų ir gyvumo.
  • svarbius Lietuvos laisvės kovų epizodus papasakoti pasitelkus istorinę rekonstrukciją ir vaidybinius elementus;
  • atskleisti visuomenei daugiau laisvės kovų detalių, paskatinti giliau domėtis laisvės kovų įvykiais ir jų herojais;
  • kelti lietuvių pasididžiavimą savo istorija ir laisvės kovotojais.
Aktualumas ir poreikis šiandien:
Dvidešimtas amžius paženklintas daugeliu kovų dėl nepriklausomos valstybės. Ilgiausiai truko partizaninis karas po Antrojo pasaulinio karo.
Laisvės kovų pasakojimai daugiausia yra gana sausi, istoriniai vertinimai, susiję su įvykių datomis, asmenybėmis, tačiau juose dažnai stokojama gyvumo ir emocinio užtaiso, kuris klausytojui ar žiūrovui padėtų giliau suvokti tų kovų dramatizmą. Vykstant karui mums artimoje Ukrainoje tai suvokti ir įvertinti tampa dar svarbiau.
Tokių kaip šis projektų Lietuvoje itin mažai, dažnai apsiribojama kalbomis, diskusijomis, pasidalijimu prisiminimais, vėliavų pakėlimu. Visa tai yra puiku, tačiau pasigendame meniškai perteiktų pasakojimų, jų atkūrimo – kad tas pasakojimas taptų gyvesniu, kad žmogus ne tik išgirstų, bet ir pajaustų, ir kad tie įspūdžiai ilgam išliktų atmintyje. Tai ypač aktualu jaunajai kartai, kuri jau tikisi kur kas daugiau efekto bei pojūčių.

Trumpas renginio pristatymas
IIstorinį vaidybinį pasakojimą surengs rašytojas Ernestas Kuckailis, kurio bibliografijoje – net 11 istorinių knygų, jis taip pat yra karo istorijos specialistas Karybos institute.
Istorijas pasakodamas pirmuoju asmeniu, tarsi savo prisiminimus, rašytojas dėvės atkurtą Pietų Lietuvos partizano uniformą ir ginkluotę, taip suteikiant pasakojimui gyvumo ir autentiškumo įspūdį. Tarp pasakojamų epizodų (viso jų yra trys) bus rodomi video siužetai apie Laisvės kovas.

Renginio planas

Įvadinė renginio dalis.
I dalis. Pasakojimas apie Šarūno rinktinės partizanų apdovanojimo ceremoniją, vykusią Dzūkijos miškuose...

Pirmas muzikinis intarpas
I dalis. Pasibaigus video siužetui, šviesa nukreipiama į ateinantį partizaną. Jis tyliai pasveikina publiką tarsi jo pašnekovus ir prisėda ant suolelio (medžio kaladės). Pasideda greta ginklą, nusiima kepurę. Pradeda pasakoti apie seną įvykį, kuris nutiko Dzūkijoje 1946 metais balandžio 16 dieną – partizanų apdovanojimo ceremoniją. Prisimena bendražygius, kurių nebėra ir nuostabų momentą, kai po ceremonijos ir naujokų priesaikos juos visus pro praplyšusius pilkus debesis nušviečia saulės spinduliai...  (10 min.)
Antras video intarpas
Dokumentinio filmo Zarasų operacija fragmentai
II dalis. Kol rodomas video intarpas, partizanas užsiima veikla – iš planšetės traukia kažkokius dokumentus, juos peržiūri, kažką rašo pieštuku. Vaizdams ekrane nutilus partizanas tęsia pasakojimą, nukeliantį į 1949-ųjų vasario 16 dieną Minaičių kaime, kur tuo metu vyko partizanų vadų suvažiavimas. Pasakotojas čia atvyksta kartu su Vanagu ir Faustu. Perteikiama iškilminga tos dienos nuotaika, aplinka bei įspūdžiai, ypač akcentuojant tai, koks nepaprastas laisvės pojūtis ir pasididžiavimas juos tuo metu aplankė...  (10 min.)

Trečias video intarpas
Dokumentinio filmo intarpas ,,Lietuvos nepriklausomybės kovos" fragmentai
III dalis. Po video intarpo metu partizanas tvarkosi ginklą – išardo, išvalo, surenka, patikrina – o pasibaigus siužetui ekrane, ima pasakoti dar vieną istoriją. Šį kartą jo veide matyti nerimo, netekties ir tragizmo šešėlis, nes pasakojimas – apie mūšį Užpelkių miške ir jame žuvusius du LLKS deklaracijos signatarus.
1949 metų rugpjūčio 13 dieną, šeštadienį, sėdint prie mažo lauželio Užpelkių miške, partizanai pasebi, kad yra apsupti... Pasakojimo akcentas – perduotas žūstančio partizano žiedas, kurio nepavyksta išsaugoti. Apmaudas ir kartu džiugesys, išlikus gyvam mirtiname mūšyje.

Istorijos pabaigą lydi neilga pauzė, pasakotojas palieka partizano vaidmenį ir epizodus trumpai pristato jau istoriko lūpomis.
Istorinis akcentas

Mūsų komanda
  • Ernestas Kuckailis
    Renginio vedėjas,
  • Evaldas Kondrackis
    Garso inžinierius ir muzikinio takelio kūrėjas
  • Rita Bruževičienė
    Redaktorius
  • Saulius Novikas
    Prodiuseris

Kontaktinė informacija
Saulius Novikas
8 612 76 515
prodiuseris.saulius@gmail.com
This site was made on Tilda — a website builder that helps to create a website without any code
Create a website